god money’s not concerned with the sick amongst the pure.

(nine inch nails).

pastaroji viena šiandiena ir rytdiena didelės vietinės reikšmės dienos. vakar kolegijoj daug atsiskaičiau, ir nors keli stiprūs atsiskaitymai kabo taip, kad aš jų jau nebepasieksiu savo jėgom be skolų savaitės, buvo gera diena. šiandien važiavau į vilnių, ir nors nieko nesitikėjau nes pamiršau susitvarkyt visus dokumentus ir ai šiaip vilnius manęs nemėgsta, buvo gera diena. rytoj kiek žinau manęs neprileis prie egzamino todėl kolkas plačiau nekomentuosiu, ir pasiieškosiu išsigelbėjimo speros.lt ar kažkaip ten.

so, plačiau šiandien nebent apie stojamuosius į žurnalistikos neakivaizdinį. turint +300 balų už rekomendaciją ir dviejų metų (ghem ghem) darbą kažkur arti žurnalizmo lyyyyg ir turėtum jaustis tvirčiau, bet still. atėjau vos vos pavėlavęs matyt, nes dauguma jau sedėjo. nesupratau ką reikia daryti ir niekas nesuprato ko aš ten atėjau, nes kai ant kaktos užrašyta “i’m 13 and virgin” paprastai tik tokios reakcijos ir susilaiki. išraudau. atsisėdau. laukiu. kelios frazės su aplinkiniais. trys. trys frazės su aplinkiniais. temos. mano žurnalistika internete. WHAT THE FUCK. mano? nu damn. damn. kita tema vapše žudo – greitasis ekspresas maršrutu maskva-talinas-briuselis. pirmojoje gali bent jau skiest kažką, o antroj apart savo nacionalistinių pažiurų ir paveršklenimo, kad ES is shit atm, nieko nebūčiau išspaudęs so. mano žurnalistika internete.

psichologiškai užblokavus žodį “mano”, lieka tik žurnalistika internete. o dar kai pasirašai potemę “blogeris=žurnalistas?” , things might look easy, bet baisiai prispyrė į tualetą. maliausi kėdėj reugiojau (eu – with intention) lievam kabake praryta kiaulės sprandine ir stengiausi rašyti greitai. po 50 minučių galėjau pasididžiuoti nebent sausomis kelnėmis, dvejomis įžangomis, dviem dėstymais su trumpomis dvejomis mintimis, ir minkštute pabaiga ala “žodžio laisvė yra ok, kol jauti savo žodžio svorį (…), o kadangi internetas yra anonimiškas ir bet kada gali pavirsti iš pupulio13 į triušį69, kolkas blogerių perkelti į kitą lygį negalima”.

rašydamas paminėjau blogas.lt/dievuziniasklaida ir blogas.lt/liutaurokomentarai (kaip pastarajam nepavyko gauti akreditacijos LR Seime). apipynus viską gal kiek per didele doze sarkazmo ir įterpinių – gavosi pilnas a4 pure mental shit. bet praslydo, ir dabar, kai viską apmąstau, gal ten ir pusė velnio dar visai.

laukdamas rezultatų susipažinau su kokiais.. 6 ar 7 žmogais. superb. labai faini. nustebau. 25+ minimum. nustebau kaip lengvai slydo bajeriai, ir apskritai kokių bajerių slystant išgirdau. būtų šauni grupė – i feel it. net jei visą laiką jausčiausi kaip oliziukas ;-)

kalbėti pasikvietė antrą. kiek laiko kalbėjau nežinau, kiti sakė, kad trumpai. apie viską, pradedant muzika, darbu radijuje, koalicijomis alytaus savivaldybėje (kurių tikrai NĖRA bet manimi niekas nepatikėjo), baigiant prancūzijos prezidento rinkimais, sarkozi politėmis pažiūromis (susivėliau, galvojau kad jis liberalas.. bet paskui daugiau apie reformatoriaus įvaizdį kalbėjau tai gal ok) ir socialdemokratų aktualijomis (pamiršau paleckį, bet patiko kai paminėjau, kad kirkilas kėsinasi pirmininku tapt).

ir after all of this, didžiausią įspūdį man paliko tai, kad aš buvau sąraše. kad manęs laukė, žinojo kas aš toks, ir vertino lygiai taip kaip bet kurį kitą. na ir dar priėmimo komisijoj dirbusi panelė, kuri irgi, matėsi, fainas žmogus. netyčiom ant jos stalo palikau piniginę, grįžau gal po valandos, prieš tai išskambinęs visą VU kol ją suradau ir įsitikinau, kad turi.

jei pamesčiau piniginę ar raktus apsiverkčiau.

rugsėjo pirmą sutikdamas alytuj taip pat.

i just want to live.

(good charlote).