priešmieginės menstruacijos.

damušęs american dad season 1 ir užkabinęs antrą, jau turėjau eiti miegot, bet kadangii šjungus pc kambary pasidaro tamsu, įsijungiam tv. aišku tokiu metu (1AM) nieko gero neberodo, so iškart switchinam mtv.

o ten linkin park live in some big city and stuff, ir taip ‘oh dear’. žmonių buvo ryškiai daugiau nei gyvena alytuj. ir negrojo nieko iš meteoros. prisiminiau how good they are, ir paglamonėjau bilietą birželio dešimtai.

jau visai prigulęs dar negalėjau nustot svaičiojęs, ir, kad jau neišeina apie linkin park mąstyt iš seksualinės perspektyvos nes they are kinda male, taipajamėm profesinę – krūtai būtų su jais pašnekėt. i mean, žurnalistika tai žurnalistika, bet jei interviu nėra kraupiai primestinė must-do chaltūra,visada klausiu to, kas man pačiam įdomu. yep, that’s the key to it.

so guys, lithuaniahuh? do you actually now where are you? i’m not asking for prime ministers namebut, just in general. any thoughts? no?

okmoooooving on then. i can’t realy recall when i first heard of you, probably itwas ‘crawling’ – i’m talking about the first song – but what was it at thefirst place, which song made it big? first song to hit the air and pull you outof garage?

haveyou ever thought about how many times you played it? like a million or so?probably no problems to remember all those lyrics and stuff, but isn’t itlike.. borring?

whentouring, you probably have concert every week or two, and doesn’t it getmonotonic? do you change your line-up or smth? what makes every concertexceptional?

what’sthe most important thing for you on tour – is it ’spreading the word’ andpleasing your fans around the globe, or the best part about it is justtraveling, seeing people and places?

howlong are you going to do this? will you be the next rolling stones? ofc i’m notsaying chesteris like jagger, no way!

irnet jei klausta jų tokių nesąmonių jau milijonas kartų, vistiek superb, kai atsako tau. nebent aišku, kalbant kas nors kaip nors suvarto. been there, done that. bet iš visų klaidų mokomasi. tai, kad knygose rašoma “make its imple”, dar nereiškia kad taip paimi ir supranti.

o kai kartą suklysti ir pasijunti kvailiausiu žmogum pasauly and still you have job to do (negali pabėgt ir paverkt spintoj), kitą kartą jau žinai geriau.

žymiai.

tai va.

su kolegomis jau tikriausiai paskutinį kartą prisiminėm savaitgalį. šlykščiai riebus melas sklindantis iš mano burnos – prisiminiau pats sau, nors taip gal net romantiškiau.

didžiausias įvykis, matyt, šeštadieninis mamontovo koncertas. keista, man jis net nepatinka, bet koncertas buvo labai netgi, geras. garsas, šviesos, ir net jei galėčiau prisikabinti, nematau reikalo. overall labai gerai, laukiu tokio pat pasirodymo b2g. beje, šiandien gavau patvirtintos beveik slaptos informacijos apie tai, kas vasarą atvyksta. pradeda spurdėt širdelė vos pagalvojus, indeed.

beje, kas dar dėl andriaus – jis magiškai žmones veikia. matyt, visi tikri artistai taip turi veikti. alytuje ovacijos kildavo po menkiausio jo šnirpštelėjimo, bisas praėjo salei stovint – žmonės iš tos laimės nežinojo kur dėtis. gyva muzika yra didelė jėga, visumoj. kažkada klausiau tik elektroniką ir galvojau, kad tu arba klausai rocką ir esi pankas, arba klausai elektroniką ir esi tipo. nu ir neaišku kas, reiveris? dabar kampas platus, kai imi iš muzikos tai, ko tau reikia. iš visos muzikos.

išskyrus rnb. nekenčiu rnb panašiai kaip kepenėlių.

gravel naujas albumas irgi over the top – ir tik per vieną radijo stotį jį tikriausiai bus galima išgirst (wink). tai dabar praktiškai tik tuo ir gyvas – dirty beuty/g.ž.r. ir nesuprantu kodėl jie ant mamontovo stumia – vis tik žmogus vienintelis kurio gabalai po truputį sukasi ne tik lietuvoj. na, dar jurga perspektyvi – šią savaitę vengrijoj 5th season pirmoj vietoj, nors turi ji ir geresnių gabalų, nors po koncerto jie jau visai nesiklauso. gyvą muziką ir reikia klausyti gyvai. jau vien, atsimenu, kaip varė jos būgnininkas.. gaila mamontovo būgnininkas silpnas buvo.

atsimenu kai “nereikalingų žmonių” kūrybinė grupė buvo atvažiavusi pristatinėti filmo, kuris mane po pusvalandžio užsupo ir supykino. tada dar nebuvau matęs. tai praktiškai ir buvo mano karjeros highlight, nes taip bijojau, kad drebėjau tikriausiai net pastebimai. budrė tada užmetė kad aš dėl andriaus taip, iš dalies neklydo. prisiminus, šiaip, ir dabar susijaudinu – bet jaudulys toks geras. čia dažnai tenka imtis darbų kurių daryti labai nenori, bet po visko supranti, kad buvo verta. patirties atžvilgiu ypač.

tai va. einu dirbt.

god money’s not concerned with the sick amongst the pure.

(nine inch nails).

pastaroji viena šiandiena ir rytdiena didelės vietinės reikšmės dienos. vakar kolegijoj daug atsiskaičiau, ir nors keli stiprūs atsiskaitymai kabo taip, kad aš jų jau nebepasieksiu savo jėgom be skolų savaitės, buvo gera diena. šiandien važiavau į vilnių, ir nors nieko nesitikėjau nes pamiršau susitvarkyt visus dokumentus ir ai šiaip vilnius manęs nemėgsta, buvo gera diena. rytoj kiek žinau manęs neprileis prie egzamino todėl kolkas plačiau nekomentuosiu, ir pasiieškosiu išsigelbėjimo speros.lt ar kažkaip ten.

so, plačiau šiandien nebent apie stojamuosius į žurnalistikos neakivaizdinį. turint +300 balų už rekomendaciją ir dviejų metų (ghem ghem) darbą kažkur arti žurnalizmo lyyyyg ir turėtum jaustis tvirčiau, bet still. atėjau vos vos pavėlavęs matyt, nes dauguma jau sedėjo. nesupratau ką reikia daryti ir niekas nesuprato ko aš ten atėjau, nes kai ant kaktos užrašyta “i’m 13 and virgin” paprastai tik tokios reakcijos ir susilaiki. išraudau. atsisėdau. laukiu. kelios frazės su aplinkiniais. trys. trys frazės su aplinkiniais. temos. mano žurnalistika internete. WHAT THE FUCK. mano? nu damn. damn. kita tema vapše žudo – greitasis ekspresas maršrutu maskva-talinas-briuselis. pirmojoje gali bent jau skiest kažką, o antroj apart savo nacionalistinių pažiurų ir paveršklenimo, kad ES is shit atm, nieko nebūčiau išspaudęs so. mano žurnalistika internete.

psichologiškai užblokavus žodį “mano”, lieka tik žurnalistika internete. o dar kai pasirašai potemę “blogeris=žurnalistas?” , things might look easy, bet baisiai prispyrė į tualetą. maliausi kėdėj reugiojau (eu – with intention) lievam kabake praryta kiaulės sprandine ir stengiausi rašyti greitai. po 50 minučių galėjau pasididžiuoti nebent sausomis kelnėmis, dvejomis įžangomis, dviem dėstymais su trumpomis dvejomis mintimis, ir minkštute pabaiga ala “žodžio laisvė yra ok, kol jauti savo žodžio svorį (…), o kadangi internetas yra anonimiškas ir bet kada gali pavirsti iš pupulio13 į triušį69, kolkas blogerių perkelti į kitą lygį negalima”.

rašydamas paminėjau blogas.lt/dievuziniasklaida ir blogas.lt/liutaurokomentarai (kaip pastarajam nepavyko gauti akreditacijos LR Seime). apipynus viską gal kiek per didele doze sarkazmo ir įterpinių – gavosi pilnas a4 pure mental shit. bet praslydo, ir dabar, kai viską apmąstau, gal ten ir pusė velnio dar visai.

laukdamas rezultatų susipažinau su kokiais.. 6 ar 7 žmogais. superb. labai faini. nustebau. 25+ minimum. nustebau kaip lengvai slydo bajeriai, ir apskritai kokių bajerių slystant išgirdau. būtų šauni grupė – i feel it. net jei visą laiką jausčiausi kaip oliziukas ;-)

kalbėti pasikvietė antrą. kiek laiko kalbėjau nežinau, kiti sakė, kad trumpai. apie viską, pradedant muzika, darbu radijuje, koalicijomis alytaus savivaldybėje (kurių tikrai NĖRA bet manimi niekas nepatikėjo), baigiant prancūzijos prezidento rinkimais, sarkozi politėmis pažiūromis (susivėliau, galvojau kad jis liberalas.. bet paskui daugiau apie reformatoriaus įvaizdį kalbėjau tai gal ok) ir socialdemokratų aktualijomis (pamiršau paleckį, bet patiko kai paminėjau, kad kirkilas kėsinasi pirmininku tapt).

ir after all of this, didžiausią įspūdį man paliko tai, kad aš buvau sąraše. kad manęs laukė, žinojo kas aš toks, ir vertino lygiai taip kaip bet kurį kitą. na ir dar priėmimo komisijoj dirbusi panelė, kuri irgi, matėsi, fainas žmogus. netyčiom ant jos stalo palikau piniginę, grįžau gal po valandos, prieš tai išskambinęs visą VU kol ją suradau ir įsitikinau, kad turi.

jei pamesčiau piniginę ar raktus apsiverkčiau.

rugsėjo pirmą sutikdamas alytuj taip pat.

i just want to live.

(good charlote).

lazy summer days.

(elcho).

neatsimenu nuo ko turėjau pradėt.

užsisakiau riedučius. didelis durnas pirkinys, ir labai nepatogūs, todėl tikriausiai nevažinėsiu. 713,15 šiknon.

mačiau pažadėtąją žemę.

buvau lnk studijoje, kuri irgi iš pradžių atrodė kaip pažadėtoji žemė. still, didelis įspūdis. ne studijoj aišku, bet ten užkaboriuose, kur šiek tiek. paviršutiniškai ir nevisai norėjo kas atsakinėt į mano klausimus, bet esmę pagavau, ir ta esmė nėra romantiška. not at all. still, man ten patiktų. viskas taip super afigenai mobilu ir greita, kad net beveik.. nors ne, nevisai. visi labai paprasti.

nepykau neradęs dievo.

pridaviau dokumentus į žurnalistikos neakivaizdines studijas. nieko nesitikiu. antradienį kažkoks egzaminas kolegijoj, bet tikriausiai ir taip liko neužskaityta rusų kalba tad. bet kad aš bijau jos, todėl ir nėjau nei karto (yra ir daugiau dalykų, kur dar nebuvau). trečiadienį stojamieji vilniuj (rašinėlis+pokalbis). ketvirtadienį vėl egzaminas kolegijoj tada vedamas renginys mieste ir dar tarp šitų palevų įsipaišo darbas. nu ir gal dar duosiu antrą šansą rolikams, todėl gali būti, kad sms neatrašysiu.

išgėriau kokius keturis litrus kolos. ir esu tuo patenkintas. fuck, net išgerčiau dar šiek tiek, bet manau užteks silkės (porto, kaimiškos), kopūstų salotų, salotų su vištiena ir dviejų saldainių su puslitriu pieno. tada reikės kažkokiu stebuklingu būdu suregzti laiškus raštvedybai ir pabandyti filosofijos referatą. spėju skipinsiu šias veiklas ir lauksiu kraujo praliejimo, nes jaučiu sunkiai nusiteisiąs kam nors kitam.

nesurezgu minties, bet nematau tame nieko blogo.

nesugalvoju ateities, bet.. (susirimavo tyčia).