pripučiamas gyvenimas.

“i memorise all words from the porno movies; it’s like a new religion to me,” -

man dar ir dabar ši sentencija absoliučiai dieviškai geniali ir suprantama rodos, bet šiandien mano religoje įvyko lūžis. gal, atlūžis, labiau. kažkada juk, eita kita linkme. matyt pastaruoju metu per stipriai ir per daug klausiausi elektronikos ir apskritai negyvos muzikos, bet kai šiandien pabuvau vietiniam jaunų muzikantų festivaly, nu damn, gyva muzika užgriuvo milžiniška banga. rodos, net dėtis nėra kur, ‘but twist and shout (let it all out!).

pradžioje kiek jaudinausi, nes lyg ir turėjau būti vienas iš vedėjų, bet galų gale gavosi taip, kad daryti nereikėjo praktiškai nieko. viskas vyko sava tėkme, just with a flow. ir nors vietinės grupės, man asmeniškai, visai * (gal kad, girdėtos, ar kaip), bet vilniečiai myspace/wozuband ir myspace/arkliogalia tikrai nunešė stogą su visais liustrais (wozu – 2xkoRn, arkliogalia – 2xLMP). i mean, pirmi aišku, tiesiogiai (vis dar apie stogą), o antrųjų tiesiog buvo linksma klausytis, nors bliuzu to nepavadinčiau. then again, apie gyvenimą aš suprantu absoliutų nulį (gilus atodūsis).

mano voras depresuoja. a, na taip, pagaliau jį turiu. brachypelma smithi, ~L7, kainavo milijoną pinigų bet was worth it. tik va, jei.. na bent kažkiek.. judėtų. gal terariumas per didelis. bandžiau maitint, bet tie kirminai kuriuos jis turėtų medžiot, patį vorą terorizuoja. dabar kažkur terariume apsikasę jie ten du. o voras vienas. ir bailus. tikiuosi atsigaus, ir nors suprantu kad jam sunkus metas, kartą nesusilaikęs padžiūgavau juo ant rankų.

kartais pastarosiomis dienomis, jaučiu, kad pradedu kažkaip. atsirišt, bendraujant su žmogais. po truputį, be abejo. nepažįstamais visai, i mean. pradedu rasti ko paklausti ar ką trumpai papasakoti. that can’t be a bad thing – juk dar darželyje esu prisižadėjęs tapti pasaulio prezidentu ir nupirkti butą auklėtojai, kuri kasryt tikriausiai dar iki šiol važinėja dviračiu iš kaimo. apie tai jau turėjau kažkada užsiminti. dabar kaip tik skaitau apie visokius blogus žmones tampančius jav prezidentais (guilty by association).

šiaip ar taip, diena tikrai nepraėjo veltui. daugiau nepraleidinėsiu koncertų mūsų mieste, nes pastaruoju metu apsiribodavau tik grupių pakalbinimu radijuje. nors damn, kai šiandien buvo apie tai užsiminta, klaikiai susigėdau. tada ir supratau, kad per anksti apsiraminau su savo įvaizdžiu.

o ir l.t., berots, šiandien timberleikas cituojamas – “aš velniškai daug dirbau, kad pasiekčiau tai, kas dabar esu”.

šokam lietuje.

šiandien anksčiau grįžau.

užkniso gal šiek tiek klausyt pasvaičiojimų apie porsche, nes aš gi nesu iš tų, kurie turi em, ramybę plūūūduriuoti ten kur jiems lemta. tas double sucks, nes visos mano ambicijos yra šnipšto vertos. bet kas, ką sugebėčiau daryti, yra anti_$. išvažiuočiau tranzuot po europą bet kad esu baisiai nesavarankiškas ir tikriausiai mirčiau kažkur prie balbieriškio (~5km nuo alytaus), nes toliau esu buvęs tik su tėvais/prižiūrinčiais asmenimis.

myliu savo tėvus, daugiau nelabai turiu ką pasakyti (užmušiu bandančius įžvelgti sarkazmą).

terariume vienam kampe +40 kitam +23. manau vorui bus labai nekomfortabilu, o aš labai noriu kad jo gyvenimas būtų perfect. idėjau akmenį kurį parsitysiau iš kalnų slovakijoj (seniai seniai buvau), jis labai panašus į sugniaužtą delną ir rodantį nu tiesiai pirštu nu. pasėjau tai iš ko turėtų išaugti kanapės, bet ten viskas labai greitai džiūna, vėl negerai.

kitur geriau. stipkė atlyginimas dienpinigiai maistas.. dar turiu daug baltų centų kurių niekad neišleidžiu. reiktų nueiti į snorą ir išsikeisti į normalius pinigus, nors ir mažiau gausiu (ryškiai), bet gyvenime noriu kuo mažiau reikalų su pinigais turėt. i mean, noriu jų turėt, bet leisti greitai ir negalvojant, lyg tai būtų savaime suprantama.

ups and, rankos smirdž mėsainiu, downs. kas baisiausia kad aš ir sekmadienių nemėgstu.