this precious moment of my life holds me excited.

šypsenos ten šypsenos šian la-la-la, la-la-la.

vakar tvinksėjo galvą ir vaikščiojau prisimerkęs. šiandien still prisimerkęs bet tik dėl saulės, o tai negali būti blogai. turėjau omeny “that can’t be a bad thing”. neneigiu, kad saulės nebuvo vakar. to neprisimenu.

myliu savo darbą. čia tik dėl to. šiandien kažkaip netingėjau pakankamai skrupulingai atrinkinėti beveik each and every damn song, ko pasekoje maždaug dešimt iki vidurdienio prasidėjau keistai judėti ir nenustojau iki šiol, nes namie irgi turiu hed kandi – stereo sushi rinkinuką, kuris velniškai tinka prie iki pusės nuleistų aklinų žaliuzių ir pro apačią tvieskiančios saulės kuri kaitina mano kairės rankos mažylį ir tą kitą pirštą.

kitų nepasiekia.

pasigarsinu muziką, ryškiai suprasdamas tai, kad jei mano voras būtų bent tūkstantį du šimtus kartų didesnis, p*stų galvon už tokius bajerius. jie juk kiekvienu plaukeliu afigenai jaučia. nu, viską tipo, jaučia.

nors eurovizija jau kaip ir baigėsi, o paprastai jos gabalų promotinimas vyksta ryškiai prieš patį renginį, tokie apkiautėliai kaip aš, kuriems iki priverstinai išgirdus izraelio ir gruzijos pasirodymus landžioti po eurovision_2007 dirą yra daugmaž gėdinga, prabunda tik dabar. push the button bukai nuostabi daina, labai tinkanti formatui. visionary dream – perfect. jei dainuot, tai tik taip. damn, aš net balsavau (yes, i know!), ir labai nudžiugau, kai paiškėjo kad ne vienintelis. kartais kai pagalvoju what the fuck am i doing, prisimenu nirvanos (…) and he likes to sing along, and he likes to shoot his gun, bet kaip sakė john chopper harris – kiekvienas iš muzikos pasiima tai, ko jam reikia, o kai eilėje scissor sisters – kiss you of ar kas nors iš gilles peterson, man reikia labai nedaug.

gavau laišką iš vu priėmimo komisijos, teiraujasi kur, b***, aš esu. suprantu. rytoj nuvažiuosiu. apskritai bręsta reikalas sudaryti pasaulio stebuklų sąrašą by me, ir biurokratija tikriausiai užimtų pirmą vietą. dievinu sąrašus, kai juose yra mano pavardė. kai ateini, o tavęs laukia ir niekaip kitaip negali būti, nors tu atseit turėjei teisę rinktis. matyt ir mano nuomonė apie visą procesą pasikeistų, jei kartą tikrai būčiau įkalintas popieriuose ir sąrašuose be teisės į apeliaciją. o kolkas – man patinka kai valdininkai ar panašūs elgiasi pagal protokolą ir tu žinai ko tikėtis ir ką daryt arba bet kada gali paklausti negaudamas į galvą. būtent todėl pribręndus reikalui sudaryti shit_listą, poliklinikos užimtų pirmąją vietą.

šią vasarą reikės dar kartelį paskaitinėti kafką.

(…) o antroji vieta pasaulio stebuklų sąraše atitektų debesims. šiandien važiuodamas namo užstebėjau, ir ne pirmą kartą, tiesiog nerealiai vaizdą – kaip iš lievo ala “3d” spektakliuko per teliką. atrodytų, praskrisdami pro šalį net kabins namų stogus. naivumas pro retą irgi can’t be a bad thing.

ir net beveik parašiau kad taip pat šią vasarą reiktų “normaliai išmokti plaukti”, bet iškart persigalvojau. moku plaukti pakankamai, kad įmestas į balą nepaskęsčiau, ir galėčiau pašokinėt nuo bokštelių, tačiau ir nepakankamai, kad vandenyje jausčiausi komfortabiliai. nu tipo, saugus. todėl užteks kafkos, kol sugalvosiu ką rimtesnio, nes vistiek vandens temperatūra tradiciškai šilčiausioje nemuno vietoje ties druskininkas šiandien siekė vos 13 laipsnių šilumos.

neįsivaizduoju kam galėtų prireikti tokios statistikos.