missing time.

eilinį kartą ilgai nėjau miegoti. taip ilgai, kad jau aušta. visą naktį žiūrėjau rome antro sezono paskutines likusias serijas. puikus serialas, geriausias mano matytas vien dėl to, kad vienintelis matytas nuo pradžios iki galo. nes visokie lostai rodos, nesibaigs niekada.

bet dabar aušta. gražiai apsirengiu, pasiimu kompą ir einu į balkoną. turiu ir fotoaparatą bet tai nefiksuojama. paukščiai you know, ir kvapai. vėsa. objektyviai įvertinus tai visai nieko gražaus čia nėra. gerai kad nepasiėmiau molberto.

kažkada mama buvo užsiminus apie rytinę tylą. man keista atrodė nes ryte juk visi bunda ir kyla erzelis, bet išties. stulbinamai tylu. tylu aišku ir naktį, bet tyla ir šviesa rodos tokie priešingi dalykai. todėl rytai tikrai ypatingi. ypač tokiems naktibaldoms kaip aš – nes visada rytus pramiegu. eini miegoti 4, atsikeli 2, ir tiek žinių.

dangus išraižytas lėktuvų paliktais pėdsakais. glorious. jau girdžiu pradedančias zuiti mašinas. jau praėjo du žmonės. vienas girtas, kita dar jauna. skrisiu kada nors.

apima toks jausmas, toks glorious, kad visas pasaulis tuoj tuoj pradės iš naujo. nauja diena. lyg laukiama starto signalo ir viskas tuoj atsibus. nemoku to laukimo aprašyti, jaučiu, kad visai nesiseka. ir jaučiu kad reikia kuo greičiau sugalvoti, ką aš veiksiu kai startas bus duotas.

ir kvapo, taip pat negaliu aprašyti. net negaliu dorai suprasti, ką jis man primena.

viską primena indeed. visas vasaras dešimt metų atgal, kai dienos prasidėdavo žymiai anksčiau nei dabar, ir trukdavo žymiai ilgiau. spėdavau daugiau, o nespėdavau netgi dar daugiau. veiklos planus galima buvo sudarinėti dviems metams į priekį. per dieną kas – kelios partijos karo, valanda smėliadėžėje, ir vakaras ant suoliuko gliaudant saulėgrąžas, socializing.

pasakysiu taip – jaučiu savo šaknis, čia sėdėdamas. čia visur mano būta. aš viską čia žinau. visas kiemas, visi krūmai, ir po kas antru balkonu esu sukūręs lauželį. ot durna būtų dabar sukurti lauželį po balkonu iš rastų popiergalių.

paskui pradėjo kilti rūkas. iš pradžių tik tolumoj kažkur prie parko, o tada per tarpus tarp namų ir į mano kiemą. tada dar pastebėjau kieme sėdintį į tolį žiūrintį katiną ir visai praskydau.

tikiuosi jėgų dienai užteks, nes šiandien esu visai nenusiteikęs ką nors praleisti.