atsiprašau, bet.

Jaučiuosi įsiutęs. Įtūžęs. Perfrazuojant vieną dainą – prieš tą jausmą pyktis, tik aidas tolimo griaustinio. Nors didžiumą dienos praleidau šen bei ten, derindamas tą ar aną, nešiodamas senas muzikines juostas iš šen į ten, bet pasiekė atgarsiai ir mane. Darbe trumpai šnektelėjom dar, tuomet pasijutau dar teisesnis. Nors situaciją reiktų aptarti su dar vienu žmogum, kurio nuomone pasitikiu labiausiai. Rytoj.

O kol kas, klaikus siautulys viduj, kad tokie dalykai daleidžiami mūsų šaly. Tuos veik dvidešimt metų, rodos, viskas tik geryn turėjo eiti – o ir pastaraisiais metais tikrai na, geryn juk – bet suklupo vargšai turgaus prekiautojai po penkta kolona.

Ir alytuj panašiai baisu, o gal net dar baisiau, nei vilniuj. Pas mus savos problemos, savi spekuliantai intrigantai – turgaus prekiautojai – pasipiktinimą reiškė savivaldybės administracijos vadovui, nors nei viena žuvies prekiautoja negalėtų paaiškinti, kuo jis čia apskritai turėtų būti dėtas. Ką jis apskritai dirba. Įstatymų savivalda nepriima, bet tai visiem pasirodė ne esminis dalykas. Iki tokio lygio krito, kad veržėsi į mero kabinetą pažiūrėti, ar jo tikrai nėra, nors mero dienotvarkė skelbiama kiekvieną dieną ir buvo aišku, kad jis vilniuj. Meras irgi juk įstatymų nepriiminėja. Bet tikriausiai būtų kalbėję apie autobusų stotį. Užėmę posėdžių salę išsakė pasipiktinimą mokesčiais, ir išsiskirstė. Koktu, liūdna, o jei dar nuoširdžiau – šlykštu. Šlykštu nes tokių žmonių prie savęs nedaleidžiu, o tokiais momentais suprantu, kiek jų daug, po velnių, yra. Ir kad bet kurią akimirką gali taip susiklostyti, kad atsidursi jų apsupty. Kur argumentai dingsta, o vadovaujamasi auksinės žuvelės logika.

Paaiškinsiu, nes pats sugalvojau. Sakoma, auksinė žuvelė atsimena tik 30 sekundžių atgal. Taigi tie veikėjai, mąsto lygiai taip pat. Pakėlė jiems mokestį, ir visai turgininkų nedomina, kam jis, kur tie pinigai eis, ar dar ką. Mokėt – blogai, gert – gerai, degtinė – brangi, valdžia – vagiai.

Kita vertus, gal ir išgyvenčiau turguj šeštadienį priešpiet. Tik labai jau baisu būtų. Nesakau, kad valdžia tik teisingus sprendimus priima. Bet tie žmonės, kurie čia vėjus kelia, net nesupranta kas apskritai vyksta. Ir jiems dzin. Vakar balsavo už Valinską, šiandien jį nori pakart.

O pasižiūrėjus kokios mordos prie seimo susirinkusių.. Girti kaip tapkės statybininkai, suvirintojai, šaltkalviai ir kiti mūsų politologai, sukurstyti keliolikos tikrų specialistų, net nesupranta, ką daro. Minioj rusiški klausimai kas užmokės, už krūmų buteliais geriama degtinė. Ir greičiau, nes vagi Igariokas meta akmenį, tai jei paskubėsi butelį mest, „nebūsi kaltas“.

Viliuosi griežtų veiksmų, bet jų nesitikiu. Suimtų kelis ruskius iš minios, apkaltintų Paleckį, ir būtų aiškus faktas dar girdintiems, kas čia tokiais dalykais suinteresuotas. Riaušės įdomiau, nei kad dujos.

A, o verksminga profsąjungų atstovų kalba irgi nesiskaito. Jie žinojo, kokia įtampa tvyro, žinojo, koks dabar laikmetis – kas pas latvius įvyko, – bet vistiek organizavo. Spjoviau aš ant „laikysimės rimties“. Jei aš organizuojų vakarėlį, ir jo metu kažkas apvemia kilimą, ryte valau kilimą aš.

..o dabar jau tik liūdna. nuotrauka iš atn.lt

balsuoju 2008.

šiaip gan skeptiškai vertinu visas pilietiškumo skatinimo akcijas, kai dalinamas alus ar skalbimo milteliai, bet šįkart, pagaliau, projektas toks, kokio jo reikėjo. vienoj vietoj linkai į partijų aprašus (who cares), skatinimus balsuoti (who cares) ir partijų programas (that’s it).

mane fiziškai veikia visas verkšlenimas apie “nėr už ką balsuot”, “visi vagys”, “parodykit mesiją ir balsuosim”. dabar vienu argumentu bus mažiau. jei žmogui bent kažkiek įdomu, jis gali lengvai viską susirasti. ir jei žmogus bent kiek mąsto, jis gali lengvai viską atsekti. atsiverskim tvarkos ir teisingumo partijos programą, kurioje tarp nesuvokiamo kiekio nereikalingo beletristinio teksto nėra nei vieno protu suvokiamo teiginio. arba tokie tiesmuki šūdai kaip “(grąžinsime) Tautai aukščiausios valdžios – suvereno – galią”, “(sukursime) materialias ir dvasines prielaidas Žmogaus, Tautos ir Valstybės gerovei”, arba tiesiog nesąmonės “(padarysime) mokykla taptų ne tik mokymo, bet ir patriotinio bei dorovinio jaunimo ugdymo centru” ir t.t. ten net nėra į ką gilintis – pascrollini randomu ir lieki pasibaisėjęs apklausų rezultatais. koks degradas galėtų balsuoti už nieką? ten nėra nei vieno konkretaus darbo, kurį partija atliks, ir kodėl jį atliks. mėtytis aukštom frazėm aš irgi sugebu, tik neturiu tiek daug neaiškių pinigų.

šiaip ar taip, nenoriu čia per daug propagandos varyt, bet saitas tikrai geras. net neskaitant partijų programų (kurios daugumoj vistiek labai sausos), yra toks ultra cool testas. atsakai į klausimus ir tau iškart parodo, kurios partijos labiausiai atitinka tavo pažiūras. netgi kokie politikai apskritai.

kas dėl manęs, kelias kuriuo pasirinkau eiti, bent kol kas, neleidžia per daug aktyviai reikšti savo pažiūras, bet jei laimės tt ar darbo partija, čiuju net transparantą pasidarysiu. teste (no surprise), viskas susidėliojo taip – 66% lics 62% liberalų sąjudis ir 60% soclibai.

pagrindinis saitas

tiesiai prie testo

p.s.
beje, gan įdomiose vietose nesutapo mano ir mamos, kuriai tai irgi įdomu pasirodė, nuomonės. pvz dėl kgb archyvo išslaptinimo (ji – ne, aš – tikriausiai taip) ir tos pačios lyties santuokų (ji – ne, aš – tikriausiai taip).

eurovizija, gėjai, kalbančios galvos ir ribos.

praėjusiais metais siunčiau sms, lietuviai tai šaliai davė 12. šiais metais siunčiau sms, ir (prancūzam) davėm 8. fair enough. čia buvo eilutė apie euroviziją, kur man labiausiai patinkančios dainos visada kovoja 5-6 blogiausių dainų tarpe. eilutė pritraukianti trafficą taip pat, i guess.

diena buvo ilga. savaitė buvo ilga. nusipelniau visko. parašiau + – pirmą tikrą straipsnį, kuriame nenaudojau jokių klišių and stuff, ir actually net buvo apie ką rašyti. i mean, apie tai kas įdomu and stuff, o ne tik protokolinis reportažas. tuo didžiuojuosi, nes esu savamokslis, so – diletantas. tikriausiai toks ir liksiu, nes niekaip neapsisprendžiu kurioj stalo pusėj konferencijos metu noriu sėdėti. užduoti – ar atsakyti. beje, girdėjau nusiskundimų, kad užduodu per sudėtingai. ir šiaip, kad esu visus užgožiantis pure evil, prie kurio žmonės negali jaustis natūraliai.

nežinau, kaip turėjau reaguoti. tai nebuvo bandymas įžeisti, o aš visada stengiuosi nepersistengti su reakcija. rimčiau atkreipiu dėmesį tik kai matau, kad žmogus stengiasi įžeisti tyčia. nesvarbu pataiko ar ne (dažniausiai ne), bet esmė, kad tai apskritai bando daryti.

prisimenu dar blogo rašymo pradžioj pradžioj, su manim susisiekė iš būsimo e-žurnalo. manė, kad tiksiu rašyti ar kažkaip taip, didžiavausi ir tuo. tada kažkurį vakarą skype paklausė ką manau apie gėjus. daugiau nesusisiekė ;-) dar neturėjau nuomonės klausimu, dabar turiu. quite tolerantišką actually, bet man nepatinka kai atseit nuskriaustieji tampa lygesniais už lygius. vaikščioti su b*b** ant galvos nėra “saviraiška”. that’s offensive. heteroseksualai juk nevaikšto apsirengę vaginomis ir nerėkauja “pussy is cool”. gėjų visi bijo, neduokdie pasirodysi homofobas, m?

tas pats su juodaodžiais, ir moterų teisėmis JAV.

bėda, kad protingu galima būti tik pačiam sau, keliems aplinkui, bet ne visiems iškart. protingų kalbų niekas neklauso. norint atseit kažką nuveikti, turi nueiti pas joną ir pasakyt, kad jei jis tau duos pinigų, vėliau tu jam patvirtinsi projektą. nėra tradicijų, kaip jav – kur kalbančios galvos turi stiprias senas šeimas už nugaros, taigi ir kapitalą, tęsti tą darbą, kurį pradėjo tavo proproseneliai. pas mus retai tinkami žmonės daro tai, kam jie skirti – o jei ir prasimuša, galiausiai suprasdami, kad jie one of the kind pradeda kvailai taikyti “visos priemonės pateisina tikslą”, taip tapdami artūru.

dabar aš jaučiuosi lyg prie ribos, kur prasideda rimti dalykai. ir jau svyru į kitą pusę, no way back, bet nors pasirinkimo jau atseit nėra, aš jo nei suprantu, nei laukiu, noriu, ir išvis nesigaudau situacijoj. žinau kad i’d be good at whatever i do, bet ką butent i must do? noriu būti naudingas. dideliu mastu. maksimaliu mastu. neįsivaizduoju, kaip tai pasiekti. žiūriu į žurnalus kur dar net pilnametystės nesulaukę jaunuoliai make a difference, o man 20 ir aš studijuoju administravimą.

say what?

nebijočiau kreiptis pagalbos, jei įsivaizduočiau kur. į kurią pusę net. gal reikia laiko. aš žinau kokio išsilavinimo man reikia, ką turiu žinoti (tai toli nuo to, ką darau dabar), bet dabar jaučiu, kad tam reikės milijono metų. o jaučiuosi ready jau dabar. šiandien, šiąnakt, šią fuckin akimirką.

nu ir ką, eisiu miegot tuoj.

buvo geras vakaras. savaitgalis. savaitė. viskas buvo ir yra gerai. “neišsipildymas” praeis. kaip praeina ir visi kiti mano norai. bet neketinu nustoti svajoti ir repetuoti kalbas. atsakymus į pačius įvairiausius klausimus ir modeliuoti visas įmanomas situacijas. na, gal popiežium nebent jau netapsiu, bet who knows? turiu savo viziją ir tam reikalui ;-)

tikiuosi mano ateitis pas mane ateis kaip įmanoma greičiau. nes taip ir nepasirinkęs (jei dar galiu), galiu persisvėręs per tą ribą nukristi kakta į žemę ir iš didelių norų liks klojamos plytelės, tinkuojamos sienos, ar maišomas cementas.

mirčiau.

buvo puiki diena darbe.

žiūriu žinias. i mean, come on (ne cum-on, kas labaijuokinga darbe). visam pasaliuj viskas akivaizdu (čia apie soclibus), o jie dar tai neigia. politika smirdi dėl to, kad jie bando kažką apgaut. prisimenu pirmas dienas darbe ir “geriau įsikirsk kad tu čia kvailiausias esi, nes visada atsiras klausantis žmogus, kuris supranta daugiau, nei tu”. that’s so true. dar adamkus nupezėjo, ir ryce užčiupo. so what, basically. juk visi supranta kad senis tik norėjo kažką leptelt pseudo protingai. turėtų kažkas prieš jam įeinant į patalpą prieš tai įeit ir visus nuteikt, kad nekreiptų dėmesio ir linksėtų galva. po kelių metų vėl pakvietė į tą forumą. daugiau nekvies, sto balov.

apskritai pastaruoju metu apsimetu, kad labai stiprias įžvalgas darau.per daug pasitikiu savim ir nesitvardau. taip negerai, nes patsnemėgstu tokių žmonių, kurie ant bangos. makes me feel bad, ir bandaujuos nusodint. tiesiog iš principo, dažniausiai. oh well, niekasnepaneigs kad visada bandžiau pavogti kalėdas. tokį pasikėlimątikriausiai iššaukė priskaitymas apie latvijos nekilnojamojo turtokainas ir investavimas į akcijų fondą (kas priverčia pasidomėt rinka–> verslo žinios –> so cool).

v.u. sekasi šiaip sau. išlaikiau specialybės egzą (tipo svarbiausią),bet susimoviau lietuvių kalboj ir antikinės literatūros istorijoj.pastarąją susitvarkysiu, o dėl lietuvių jau domiuosi, kiek metų galimatempti skolą. man gaila savo galvos, kad mokintis kas yra būdvardžiųnupriesagėjimas ar wtf else. aš nenoriu to žinoti.

šiaip, ne iš pirmo karto ir anglų kalbos įskaitą gavau. daug kąnustebinau, bet ne save. visai nieko nesiruošiau, tai taip ir nutiko.perlaikant sublizgėjau.

apskritai – kita sesija bus geresnė, nes jau žinosiu, kad per trisdienas iki egzo kažką realiai išmokti yra bukvaliai neįmanoma.

nors čia dar klaustukas, ar nebus kaip su kitais žinojimais – kad daugpieno gerti nesveika, 10% income reikia atidėti, klube nestovėtiapsikabinus subo and so on, į kuriuos nekreipiu dėmesio.

whats more – šiandien pirmą kartą stebėjau krepšininkų treniruotę. ryšium su tuo, kad nebuvo laiko anksčiau (arba aš tyčia jo neturėdavau,arba tikrai tikrai), reikėjo greituoju būdu sukurpti rašinėlį apie naują komandos pirkinį rytojaus laikraščiui. anywayz, stebėjau treniruotės gabalą. god, tikrai negalvojau, kad jie tiek daug derinių moka ir pan. nors šiaip apskritai niekada apie sportą kaip apie darbą negalvojau. o čia šaika, tikrai pasikausčiusi. rytoj turėtų laimėti.ne, jie tiesiog privalo laimėti.

galvoju pereit prie tradiciškensio bloginimo. i mean, kaip sekasi ir soon, nes čia tuos pezėjimus apie kosmoso energiją, dimensijas, likimą irkitus depresinius šūdus net gėda rodyt kažkam. kita vertus, kai skiedinesąmones – auditorija nebūtina. o kai rašai kad šiandien buvo puikidiena darbe, nori sulaukt “jo, cool”.

tačiau tada ir trumpint reikės iki begalybės, nes neįsivaizduoju kas tokius postus gali skaityti. na, čia mes dar apsvarstysim.

plain suck’ness.

mano galva dabar pramušta visokių veiklų ir projektų. labai sucks tik, kai daeinu iki to kaip viskas turėtų atrodyti realiai ir kiek šūdo reikėtų nugriebti, kad tai apskritai nutiktų, todėl paprastai suku vėl ir vėl tą pačią mintį, kol galų prasiveržia “ar tu bl durnas?”, ir baigiu.

padaryk taip, kad visi sulaukę aštuoniolikos balsuotų.

ir damn, aš tikrai noriu taip padaryt. labai romantiškai. gal čia ta netyčiom suvešėjus meilė miestui, kurį jau buvau nurašęs, ar kaip. tiesiog sužinojau lately, kad labai daug žmonių čia liko tik dėl to, kad tai jų miestas, nors bilekur bilekiek daugiau galėtų uždirbti. man tai iki šiol nesuprantama, bet aš labai noriu padėti, nors tai nėra mano miestas. aš neturiu savo miesto. aš turiu savo kambarį o rytoj turėsiu vorą. simple.

aišku, tokį projektą parašyti, nebūtų sudėtinga. gauni bapkių mikrūškei, benzui, už darbą, važinėjo po mokyklas ir kalbi su keliom klasėm (11-12) vienu kartu (kad nebūtų daugiau 60 žmonių), apie tai kaip viskas vyksta. damn, aš pats tai visada norėjau, kad man kasnors paaiškintų kaip veikia savivaldybės ir apskritai vyksta rinkimai, o dabar kai daugmaž nutuokiu, kodėl gi ne. ir užsidirbčiau. žinau, kaip reikia švaistytis projektiniais pinigais, tai gali būti quite fun ir net challenging!

anyway, reiktų susirast daugiau žmonių. mokyklų tarybų nariai.. labai vietomis tik pagelbėtų, + reikia kažko mano amžiaus ir bent apytiksliai kompetetingo šitoj sritį. galbūt iš studentų atstovybės, bet ten tokių nėra. nebijočiau kalbėt vienas, bet morališkai sucks. ypač tada kai išpultų kalbėt prieš mokyklų elitus, kuriuos sudaro fyfos ir tie tokie, nu irgi, graužuoliukai.

tikriausiai reiktų ant jų šeimų pastūmt, kad bent du-trys mąstantys kažką suprastų.

atleiskit, bet tikrai nėra vietos (o aš mikrūškėj, kai tik nebijau, vairuotojo paduodu kuo smulkiau. pusę).

va, išsipasakojau apie tai kaip išgelbėti pasaulį, aprimau ir visai geriau jaučiuosi.

turi mergaitę?:DDD ei!:DD ?????:DDDDD (bet, sako, žudymas nepadėtų).

alytuje niekas neturi miesto vizijos. jokios idėjos. jokios vaizduotės, paveiksliukų, maketų – nieko. that sucks. tai tipiškiausias lietuvizmo pavyzdys tikriausiai, ir tas sucks kvadratu (is you gay?). negaliu sakyti, kad žinau ir kaip tai sutvarkyti, bet niekada negalvojau kad protingų žmonių tiek mažai. be abejo tai, kad vienam protingam miesto taryboj tenka ~20 šiaip_sau, irgi daro savo, o ir tas mano romantizmas, gi žinau, kai rytoj ryte reikės keltis į pirmą paskaitą, bus dingęs ir svaidysiuosi rusišku penio pavadinimu į visas puses.

galvojau pasėdėtum, paplėpėtum truputį.. (o japonijoj pradėjo gamintį alų iš pieno. tik kad aš nemėgstu alaus ir krepšinio žaisti nemoku).

matei? mane gal penkias minutes filmavo!

AMB vakar, visą dieną vaidenosi. ir taip savaitę nemiegojau žinodamas, kad atvažiuos, o tada dar pro retą atėjus į kolegiją bandyt kažką atsiskaityt, bac, pagal visas old school tradicijas paskaitos nutraukiamos ir klausytojų auditorija sudaroma iš privalomai atvesdintų studentų. nice. apskritai gi, politinė propoganda turėtų būti uždrausta mokslo šventovėse, bet rich people don’t go to jail, tikriausiai. dėstytojai/vadovai švyti.

salei pildantis stebiu kostiumuotus mokyklų direktorius ir savivaldybės darbuotojus, tris operatorius su dviem kamerom (vienas iš jų pagal visas american beuty tradicijas pusę valandos filmavo negyvą musę), vieną apsauginį ir dvi atnešamas kolonėles. maždaug tuo metu ir atkreipiau dėmesį į savo kelnes, kurios tikriausiai jau net nemadingai suplyšusios.

po neužtikrintų plojimų pristatomas sanbūrio kaltininkas, ir prasideda istorijos pamoka. apie alytų, apie karą, kaip jį statė, dirbtinai darbo vietas kūrė, kad alytus ne dzūkija ir turi afigeną_ten_kažkokią krepšinio komandą (buvo kažkada alita, prieš kokius 4-5 metus LKL 4 vieta, dabar apskritai neturim LKLe komandos). salės gale drąsiausieji pradeda šnibždėtis, algirdas užsideda akinius.

po istorijos pamokėlės (neišvardino visų europos monarchijų, bet ir aš neišvardinčiau tai..) prasideda žaidimas klausimai-atsakymai apie šiaip ten kažką, iki to laiko kai pats sau netiesiogiai užduoda klausimą stilium “kaip čia taip gavosi, kad ir anuomet ir laisvoj lietuvoj tokias aukštas pareigas užėmiau?”. “reikia blaiviai mąstyt..” <– kas reiškia kad principams ne vieta ir visada reikia galvoti apie naudą sau.

nesiginčysiu, jam 74 ar 64, jis su dinozaurais lakstė – geriau žino. socialdemokratų partijos pavadinimą per valandą paminėjo tik tris kartus, nors buvau kelioms minutėms atsijungęs kai prieš mane sėdėjusi mergaitė_turinti_vaiką (beje, visai tokį, nieko) nusimetė ten kažką iš rūbų.

labai niežėjo (gal reikėjo dar kažką įterpt dar, nes perėjimas prie mergaitės link niežėjimo taip..) ir man klausimą užduot (taip!), bet bijojau apsijuokt tai. nes visada taip – primetu sophisticated o geriausiu atveju lieku tik kažką_kažkada_girdėjęs. nes pas jį kalboj neaiškumų buvo – kad ir dėl to naudos siekimo, ar to kai jis pradėjo pasakot apie kiekvieno valstybės tarnautojo atsakomybės nešimą, nors socdemai neprisidėjo (atrodo) prie įstatymų pataisymo, kad ir miestų tarybų nariai prisiektų. nesuprantu kaip jie iki šiol neprisiekinėjo ir kaip toliau neprisiekinės, bet kaip jau galima buvo suprasti, aš tik kažkada_kažką_girdėjęs, todėl mano pasipiktinimai šnipštiški.

..nors vėlgi, šiandien kai netyčia pagiriojausi, į namus atėjo toks, nu kaip čia.. kaip iš, skrydžio virš gegutės lizdo, psichelis. statistas. iš baltijos tyrimų. tai jis labai išklausė mano politinių pažiurų, nors daug ko neprisiminiau, ir jam jau išėjus pasipiktinimo galėčiau išreikšti dar daugiau.

na bet. užteks ir to, kad amb mane įsidėmėjo (labai stebėjosi, kai radijuje buvo, kad aš toks jaunas, ten už stiklo), ir žinos, kad reikia saugotis, kai mano rinkiminius arba revoliucinius plakatus išvys ;-)

(..arba šiaip su AK47 bastantis..)

beje, dar čėsna buvo. nu ten nemirtingas etatinis ministras, kuris didžiausiai didžiavosi tuo, kad lietuva jau jau tuoj tuoj automobilių vidurkiu šimtui gyventojų pralenks europos vidurkį! ****, čia gėdintis tokio dalyko reikia, ir oranžinius jamt (aišku taip šneku tik todėl, kad pats neturiu).

palengvėjo.