42.

vakar užmigau su mintim apie menką diskomfortą prie kurio priprasiu arba tai, kaip vistiek pravažinėsiu ir rolikai prisitaikys prie kojos.

šiandien praktiškai nebegaliu užsidėt, kaip skauda. aiškiai per maži, nors pagal visas taisykles ėmiau savo bato dydį +1. negerai. kur juos dabar kišt neįsivaizduoju, nors iš patirties žinau, kad visi dideli debiliški mano pirkiniai niekur niekada nedingsta, tik renka dulkes. pirmas iš tokių buvo klarnetas, kuris tėvams skausmingai kainavo štuką.

šįkart, bapkės ir ašaros mano, bet fakto apie mano gyvenimo nesėkmes nekeičia. damn, būčiau puikus animacinio filmo herojus.

buvau kolegijoj. visi deadline’ai jau praėjo. šliejuosi prie vienos grupiokės, kuriai taip pat šakės, kaip ir man. gal net labiau šakės. pradedu jaudintis, kad tikrai galiu skrist lauk. kalbėjau taip ir prieš pusmetį, bet tada, palyginus su dabartine situacija, viskas buvo under control. sakytumėt, ko parintis, jei jau beveeeik priėmė dokus į žurnalistikos neakivaizdinį. atsakau: stojamiesiems esu visiškai nepasiruošęs. praėjusį kartą gerai pasisekė, nes man buvo dzin. šįkart spręsis life or death, o rašinėlio ar apskritai rašęs ant lapo nesu jau beveik metus. mano net raštas jau subjuro. big time.

bet dar vieno sezono hometown nebeištverčiau. manau net ir fiziškai. (and look at your god-damn boots, for gods sake – they’re starting to grow up with roots).

beveik parsiuntė naują losto seriją, bet negaliu žiūrėt. esu morališkai palaužtas ir so fucking frustrated, kad tai stipriai sugadintų visą malonumą, kurį tas serialas man gali suteikti.

prisiminiau kaip toj laidoj, lnk, bachūras kalbėjo apie narkotikus (nuo tabako iki širkos). labai protingai. net nepasakytum, pažiūrėjęs. dėstė maždaug taip: “..(viskas pasidarė gerai) kai supratau, kad malonumas neslypi cigaretėje ar švirkšte – jis slypi kiekvieno galvoje. ir kaskart kaifuodami (na jis buvęs narkomanas so) mes skolinamės malonumą iš savo sąskaitos, tačiau reikia turėti omeny, kad skolą visada reikia gražinti”.

manau per savo gyvenimą esu prikaupęs nemažai malonumo atsargų. gal atidaryt kokį kioskelį (tipo kaip snoro). bet free hugs idėja jau tikriausiai užpatentuota.

kaip, beje, ir depresija, despair ir t.t. o būti tiesiog liūdnam jau nebemadinga. dabar madingos striukės su gėlytėmis ir psichologai. nors vėlgi, super vakarietiškų pažiūrų niekada nebuvau. nenuneigsi savo kilmės. todėl nežinau kas yra auklė, čekio dovanojimas kartu su dovana (kad jei netiks, galėtų pasikeist), ir seksas būnant 13.

bl*******t, jie man tikrai maži.

p.s.
net neįsivaizduoju kaip galėtų būti kitaip.