postmaterializmas ir rytdienos pietūs.

šiomis dienomis gyvenu tamsioj, šaltoj, drėgnoj ir niūrioj finansinėj duobėj. gal kas ir parintųsi šioj situacijoj, bet aš – nematau ko. erzina atidėti pirkimai, bet kai pastarosiomis dienomis vis tiek nieko gero neveikiu (neprisiverčiu nueiti į kolegiją), visai prasiblaškau mąstydamas, kaip pigiau papietauti. ką valgysiu vakare. ką valgysiu rytoj per pietus?

juokingiausia, kad nedingo įprotis sėdint prie kompo, žiūrint teliką ar skaitant knygą, periodiškai kartą ar du per valandą nueiti iki šaldytuvo. just checkin’. šmaikštumas tame, kad kaip jame gali kas nors būti, jei visų pirma, tu nieko į jį neįdėjai?

panašiai tikriausiai gyvena didžioji dalis pasauly, bet gausiu atlyginimą, užsisakysiu numatytų plokštelių, ir vėl juos pamiršiu.

adidas ir costanza.

šiandien viskas priklauso nuo perspektyvos.

praradau, arba atsisakiau, automobilio. ilgam, tikriausiai. nes nors remontuojamas, bet neverta kišti pinigus dar metams. ar dviems metams. geriau parduot, kol įmanoma, ir rūpestį permest ant stiprių random kazako pečių. pats ieškau kur pasiskolinti pompą dviračiui. vienok gerai neteršti gamtos, fizinis aktyvumas, neteršti gamtos again, fizinis aktyvumas again (daugiau argumentų nesugalvoju bet du atrodė skurdžiai), tačiau jau buvau pripratęs prie laisvės bet kada atsidurti bet kur. sąlyginai aišku, bet lyginant vaikšiojimą pėsčiomis, tai automobilis yra konesušikta teleportacija. so, bet kada – į varėna, į druskininkus, pavalgyt, pasivaikščiot, whatever.

jaučiuosi atjaunėjęs metais penkeriais – iš stoties ir į darbą beveik pėsčiom. jei ne tokia diena, taip ir nebūčiau supratęs, kad vieni kedai jau trina koją. suplyšę labai, matot. grįždamas prisidėjau servetėlių, ir suklijavau lipnia juosta. galvoje turiu daug įvaizdžių – o izolke suklijuoti batai yra kill_em_all stiliaus filmo su briusu ir dar kažkuo liekana galvoje. nes vienas herojus ten irgi klijavo batus izolke. tuos batus jam padovanojo tėvas. sentimentai. vieni herojai action filmuose myli moteris, kiti batus – bet romanas turi būti.

taigi realybėj irgi kažkas turi būti. nes kitaip nei žiūrėti, nei dalyvauti, neįdomu. beje(!) klausomės mes šiandien, ir rekomenduojam, costanza – sonic diary. visiems, kam patinka csi soundtrackai, garso takeliai, ir apskritai electroninis dark vocal ambient triphopas, as i call it.

parsisiųsti iš linkomanijos čia. nemokamai klausyti last.fm’e čia.

beje, tai tik pirmas jos pilnas albumas, kurį ir prodiusavo pati costanza. dar ji dirba su tricky, kuris gros b2g, nes pats trikis nedainuoja. nedrįsčiau kaupti viltį, kad išvysime ją norveliškėse.  visai neįsivaizduoju, kaip tricky pasirodo gyvai – gal sempluos, gal atsiveš kažką.. šiaip sonic diary nėra kažkas tokio. tikrai ne bomba, bet greičiau labai malonus atradimas ten, kur nesitikėtum nieko. bet jei nerandat ramios_bet_kinda_tamsios muzikos apmąstymams – pats tas.

druskininkai || era.

Dažnai savaitgaliais nerasdamas ką veikti alytuje, keliauju į druskininkus. Kaip žmogus, mėgstantis laiką leisti klubuose krutinant sąnarį, galvoju šiek tiek papasakot apie klubinę situaciją druskininkuose.

Pirmiausia su draugais aplankėm dangaus skliautą, kur dažniausiai groja st.stereo (sąvininko sūnus). būna ir svečių, tačiau jis groja visada. vaikinukas jaunas, bet varo labai neblogai, miksavimas ir gabalų parinkimas aukščiausios klasės. stipriai ne veltui jau pradedamas kviesti ir į vilniaus klubus, nors kaip lankytojas, jis dar būtų per jaunas.

Aplinka skliaute labai ok – vietos šokti neperdaugiausiai, bet sėdėti per akis. garsas superb. apšvietimo tiek, kad kai kurios galvos net palieka išjungtos. publika irgi ok, jautiesi labai savas. neprieisi tu – prieis prie tavęs, visi daugmaž draugiški, niekada nekilo jokių problemų.

Taigi kurį laiką lankėmės tik skliaute ir vargo nebuvo. alytuje nieko panašaus niekada nebūna, ar bent jau per retai, kad apskritai užskaitytum. Bet kažkurį savaitgalį djscene.lt/events užmačiau, kad kažkas rengiama naktiniame klube “Era”. wtf? susirašom su druskininkiečiais – ir gaunam patvirtinimą, kad skylė. mintis gan aiški, bet veikti tragiškai nėra ką, tad judam į druskininkus, į erą.

…

pasistatom prie klubo. neveikia gal? mūsų mašina vienintelė. išlipę išgirstam dusliai grojant muziką, kiek nurimstam. apeinam pastatą, prie įėjimo rūko dvi panos. m, ok. įeinam, susimokam po 10lt, žmonių nematom. praeinam į pagrindinę erdvę – žmonių nematom. prie pulto jaunas vaikinukas groja senus electro house gabalus (kurie prieš 3-4 metus buvo bomba), prie baro tuščia, kampe sėdi dvi 40++ moteros, prie kito staliuko trys 21++ merginos.

juokiamės.

už kelių minučių pasirodo barmenas, užsisakau degtinės+redbull. įpila į pseudo-bokalą nudaužtu kampu. nnebesijuokiu. prisėdam. salę palieka tos trys panelės, užmetu, kad va pusė klubo kątik išėjo. juokiamės. užsisakom alaus. įpila iš skarbonkių. vėl net nebejuokinga.

dislokuojuosi prie baro, užsisakau antrą porciją, bet jau dvigubą. prisėda panelė su vaikinu, vedam kalbą apie tai, kuris žodis tinkamesnis – skylė ar išvietė. prieinam išvados, kad vistik skylė. aplink pradeda strikinėti iš niekur atsiradusi ratuota riterė, kuri net kvepuoja į lievą bytą ir bilekaip taškosi. viena. visi į ją žiūri.

sekundei juokinga, bet paskui vėl prisimenu kur esąs.

dar po kelių dvigubų, jau darėsi smagiau, bet muzika taip ir nepradėjo patikti. pakalbinom ir sugrįžusias tris paneles, kurios sakė, kad čia visada taip. visada skylė. so, jei apie tai, kur druskininkuose vakare, ir skliautas uždarytas – NAMIE.

right now.

pastarosiomis dienomis darbus baigiu anksti, tad daugiau laiko praleidžiu namuose. gan apgailėtinas iš socialinės pusės teiginys pavyko, na, bet būtent taip ir yra. pradėjau tvarkyti senus blogo įrašus. sutvarkau šriftą, pridedu tagus. man klaikiai patinka tas tag cloud thing, nors jis ir per didelis pas mane. o tik apie pusę įrašų esu sutvarkęs, yet.

dar turiu čia šiokių tokių pseudo įdėjų. galvoju, kad reikia aktyviau reikšti savo muzikines pažiūras, nes nelabai turiu kam papasakoti kaip, pvz, nusivylęs esu naujausiu coldplay albumu. nuo jo pradėsiu, o toliau taikinyje tricky ir yoav. viską bus galima rasti linkomanijoje.

o ir reikia po truputį lavinti rimtesnį rašymo stilių. nevelti taip, kaip tai daroma djscene apžvalgose, bet still. rimčiau.

jau greitai alytuje zoo fest. neatsimenu ką praeitais metais veikiau, bet kažkaip nesigavo man ten ilgiau pabūt. šiais gi, metais, renginių žymiai daugiau, ir platesnei auditorijai. viltingai laukiu naktinių “klubų”, tai penktadienį 00:00-06:00 (IKI 6!!) “pušyje” D’n'B ir breaksai su R-S-K ir Paku iš K.U.B. (komanda rūpinosi dnb steidžu tundroj, kuriuo likau didžiai patenkintas). Dramas alytuje retas reikalas, todėl looking forward labai stipriai, net jei vienintelis aikštelėj demonstruosiu nenatūralias konvulsijas ir nekoordinuotus judesius.

na o paskui renginiai jau rugpjūtį – HC rengia open air, kuris kiek žinau rugpjūčio 9, taip pat rugpjūčio pradžioj roko naktys. atrodytų šaunumėlis – pirmyn su dviem šauktukais, bet kodėl for fucks sake jie visą vasarą snaudė, ir viską grūda būtent tada, kai aš keliausiu į olandiją :/

bet then again, tikiuosi ten atsigriebti su kaupu.

bent jau už open air, nes vistiek kaskart miegoti eisiu tikriausiai girtas ir palapinėj.

festivaliai? festivaliai! festivaliai..

oh shit, kaip klaikiai erzina dirbti vasarą. praėjusią buvo ok, nes vistiek – pirmas darbas, pirmi pinigai, džiaugiausi kaip čia viskas pavyko and stuff, o šiais metais jau turiu šiek tiek pinigų, ir fuck kiek daug daug daug noriu nuveikti, bet negaliu. i’m the responsible type, kas visumoj užknisa.

kitas savaitgalis bus tikra kančia, nors persiplėšk. gdynėj haineken opener, kurį jau seniai buvau nurašęs, nes galvojau, kad nebus pinigų, bet jų yra!! and i can’t do shit about going there. dirbt reikia ir šeštadienį, ir apskritai dienomis dabar keltis prieš šešias žudo.

todėl pigesnis bet vistiek dalinai skausmingas variantas – tundra. skausmingas todėl, kad festas nuo penktadienio, o aš prisijungt galiu tik šeštadienį. ir tai, sekmadienį ilgai negalėsiu vakarot nes. fuck.

guodžiuosi, kad bent jau užsidibrsiu, pataupysiu, ir eina_šikt kaip bus olandijoj rugpjūčio pradžioj, bet ta olandija man atrodo toli kaip niekad. bent jau b2g – 100%.

apskritai jau ne pirmas kartas kai miniu norą lėkt kažkur. bent keliom dienom, o pageidautina maybe metams kitiems ar net visam visam, viską keist. spjaut. atsigaut, susivokt, aš žinau, kad galiu (susivokt). pastaruoju metu viskas pradeda kristalizuotis. metus dar tiksliai alytuj – baigiu kolegiją, ir trimetis baigtas

ir planas tik vienas – creamfields su daft punk, kurie bus lietuvoje. na, o paskui manau kažką sugalvosiu.

black or white.

naktis druskininkuose, kurią labai sunku vertinti. o aš negaliu kitaip – viskas, kas pilka, mano galvoj sukasi lyg centrifūgoj tiek, kiek reikia nustatyti kad ir patį menkiausią linkimą į baltą ar juodą. ir tada vėl viskas paprasta – black or white.

pilka mano gyvenime neegzistuoja.

taigi ši naktis suksis dar be proto ilgai. vienok prasidėjo ji klaikiu awkwardness, o vėliau sunkiai įsibėgėjo, tačiau vėliau mačiau daug gražių kūnų, man porą kart pataisė smunkančias kelnes, ir susipažinau su panele kuriai patiko kaip aš šoku (actually šie du tai basically the same). and that is something, nes paprastai visi nuo manęs laikosi atokiau ;-) nors gal aš pats visada stengiuosi atokiau. nežinau. pirmiausia primesiu juoda ar balta, o tada gilinsiuosi į detales, jei apskritai iki to daeis.

jau mieste palydėjau draugą iki namų, ir eidamas atgal pagavau save mintis galvoje deliojant lyg rašyčiau blogą. konstatavau daug neteisybės (daugiausiai keliom minutėm stabtelėjęs prie plaukiojančių ančių pulkelio), ir apskritai protarpiu pasijutau quite lonely. bet taip.. lyg po ilgų ilgų metų suprastum, kad ok, balta juoda nesiskaito, vistik yra pilka ir oh my god, kodėl nesupratau to anksčiau; kiek daug pilkumos galėjau paversti pasaulio stebuklais!

bet nei aš ketinu ką nors kuo nors versti, nei nuleisti kartelę, nei atsiprašyti, nei paprašyti, ir apskritai mano dienose būna per daug akimirkų, kai pagalvoju ok, i can die now.

vaikystėj būtent dėl to ir buvau vienas prasčiausiai zilitoną įvaldžiusių vaikų kieme – žaisdavau tik tada, jei pavykdavo startuoti idealiai. o jei ne – iš naujo. arba ai px.

nepasakyčiau kad aš tipo visai nevalgau. ir nesmunka jos jau ten visai žostkai. nu laikosi kažkiek, kad visai nenukristų. nors neneigsiu, kad tam pačiam skliaute esu jas ir visiškai pametęs. irgi buvo awkward.

nors tąkart visumoj vakaras ištempė iki balta balta.
tai gal ir dabar dar, ištemps.

mantai juokinga.

Turininga diena,vakar. O kad nebuvo jau tokios rimtos ribos skiriančios paras, tai ji vis dartęsiasi. Aišku, ta pirmos jos pusė, buvo melejoną kartų geresnė.

Ryte anksti, bet nieko. Egzas, bet irgi nieko, nes net laptopu pasinaudojau. Dabar jau žinau,kad tas „net pasinaudojau” prisidėjo prie „net 3″. Neįsivaizduoju kaip aš galėjau tik tiek gaut, nes parašiau viską, bet sugebėjau. Oh well, rudenį perlaikysiu, nors, aišku, nesmagu tiek tempt.

Tada pora neįvykusių susitikimų, ir europos parkas, užmušt laiką iki link park koncerto. Nemaniau, kad ten tiek daug vaikščiot reikia, bet oras buvo geras, fotikas rankoj, keli draugai, taigi neblogas laikas. Po tris su puse kadro per minutę kaskart prie naujos skulptūros retoriškai pamąstant „ką jai galimą būtų padaryt?”

Šiek tiek susivėlinom su atvykimu į siemens, bet likus pusvalandžiuj dar sugebėjau labai ok prisiparkuot, paslėpt šmutkes bagažinėj, ir atstovėt eilėj. Dar pusvalandį stovėjom, tada during the blackouts dar stovėjom, tada dar šiaip pusvalandį stovėjom, o vėliau jau stovėjom klausant linkin park. Gauti daugiau, nei buvo galima tikėtis – no chance. Gabalai atlikti preciziškai, be jokių didelių išsišokimų (tik būgnų solo). Balsas, gyvai – killer. Iš pradžių gan kukliai,bet paskui ir nesitvardant prarėkiau visas jėgas ir nuvariau kojas iki tokio lygio, kad atgal važiuojant gazą spaudžiau dešine/kaire pakaitom. Ryškiai kulminacija – don’t turn your back at me, i won’t be ignored (kažkaip emo bet still).

Teko labai anksti keltis, į darbą. Apsiblausęs grįžau tik va tik tik, su sunkiai atmenamu nuovargiu visame kūne. Neišlaikiau. So what. Bet abstulbino kitkas – kalbėdamas skype su grupiokais išvydau viena eilutė po kitos gimstant fuckin antivalstybininkų vadovėlį. Pasirodo turim vieną – „mantai juokinga kai zmonesant rusijos deda ir giria europa nors nieko nesupranta” (kalba netaisyta). Darpo pusvalandį trukusių išvedžiojimų prieita išvada (priėjo ją vienas) „astikras lietuvis, niekad nebusiu rusas, bet faktas, kad europas SUDAS” (kalba taip pat netaisyta).

WTF? (pastaruojumetu dažnai taip reiškiu emocijas. Arba tokios emocijos vis užplūsta).

Akivaizdu, kad tai ne asmeninė nuomonė. Jaunas pilietis, matyt tik per atsitiktinumą nerašęs kirilica, citavo tėvų (tikriausiai tėvo) nuomonę. Discusting. Studentas. Lietuvos ateitis. Ir dar be to tokio jausmo, kai suprasdamas, kad varai prieš visus, varai toliau. Man būtų gėda. O šiuo konkrečiu atveju priskaičiau tiek,kad kitas žingsnis tokioj veikloj matyt jau eiti į gatves su transparantais.

P.S.

Kaip visas vakarų pasaulis galiausiai bulves pradėjo auginti ne dėl gražio, taip ir aš pradėjaug oogle naudot ne vien dėl pašto. O analytics‘as parodė quite amazing faktą -bene populiariausias raktažodis kuriuo paieškos sistemoj randamas mano blogas – menstruacijos.

don’t they know it’s the end of the world (font back).

kuo toliau, tuo gražiau. prasidėjo viskas matyt nuo my sharona, o dabar dasigavau iki 1963-ųjų billboard top 100 singles charto, kuriame, be kita ko, mergina su trūkumais soundtracke toj vietoj kur ta nusižudė ta daina, apie pasaulio pabaigą.

Why does the sun go on shining
Why does the sea rush to shore
Don’t they know it’s the end of the world
‘Cause you don’t love me any more (netinka)

nuo antradienio sesija VU. peilis. vieno egzo niekaip neišlaikysiu, tad net nepradedu mokytis. jo, meluot pačiam sau – that’s a totally next level (vis dar žiūriu american dad). niekada nieko nesimokiau, nesimokau ir toliau. actually nesu susitvarkęs sesijos ir kolegijoj, bet bandau tai numušti ilgai miegodamas.

oh my god francine, oh my god! no – seriously, it’s totally oh my god francine! oh my god! (nors kaip suprantu šitas multikas man vienam pats krūčiausias ever. nors gal dėl to kad dabar tik jį žiūriu. ok, discard this one.)

ir losto season final was just. mind blowing. šį serialą tikiuosi žiūrėti su savo vaikais. nes du trečdaliai sutinka, kad vaikų galima ir reikia susilaukti net nesutikus tinkamo partnerio.

va ką iš manęs daro kartais apimantis nuobodulys ir artimiausios ateities ignoravimas. susitvarkys. visi aplink manim tiki, nafig netikėti ir man?

penktadienis druskininkų sezono atidaryme. er.. i wish i could remember a thing. vaikiausi fotografuodamas visus, nes nenorėjau vaidint šiaip girto durniaus, tai užsipalečkojau girto fotografo (durniaus) vaidmenį. paskui šalta buvo, tada.. išsiblaiviau and where did all the fun go? geriausias (by far) momentas buvo, kai kolonadoj rodė depeche mode koncertą, ir aš galutinai nusprendžiau į kurias penkias grupes tikėti. per garsiai. nors visumoj, jau paskutiniai lašai mano kantrybėj. kada nors pasakosiu pradinukų klasei apie tai, kaip nusprendžiau nebevartoti alkoholinių patiekalų. aišku meluosiu, bet su kažkuo pasidalinti mintimis apie tai, kad dar nebuvo girtavimo be gėdos ryte, norisi.

oh my god, what shit i’ve done. so deep, kad žingsnis iki žmogžudysčių virtinęs, visiems nutildyti.

nors apie vaikų girtavimą nuomonės tokios visai kaip akmuo, neturiu. yet. vieni geria prie senukų (aikštelė) – tuos apskritai nurašom. kiti geria dėl to, kad nemoka šokti, paskui dar tie, kuriems nesiseka tiek su mergaitėm, tiek su berniukais. dar yra tokių, kurie geria nes geria kiti. anyway, išeities aš čia nematau, nes tai kas jiems turėtų trukdyti in first place – amžiaus stoka, mūsų šaly visai netrukdo. oh wait, čia ir yra išeitis.

I wake up in the morning and I wonder
Why everything’s the same as it was
I can’t understand, no, I can’t understand
How life goes on the way it does

šita daina man kaip geras geras filmas. suprask visais būdais, kuriais nori – galima optimistiškai, o galima viską išmesti ir pasilikti tik “the end of the world”. arba gali būti paprasta daina apie meilę.

nu tipo. visai kaip gyvenime, jo?

priešmieginės menstruacijos.

damušęs american dad season 1 ir užkabinęs antrą, jau turėjau eiti miegot, bet kadangii šjungus pc kambary pasidaro tamsu, įsijungiam tv. aišku tokiu metu (1AM) nieko gero neberodo, so iškart switchinam mtv.

o ten linkin park live in some big city and stuff, ir taip ‘oh dear’. žmonių buvo ryškiai daugiau nei gyvena alytuj. ir negrojo nieko iš meteoros. prisiminiau how good they are, ir paglamonėjau bilietą birželio dešimtai.

jau visai prigulęs dar negalėjau nustot svaičiojęs, ir, kad jau neišeina apie linkin park mąstyt iš seksualinės perspektyvos nes they are kinda male, taipajamėm profesinę – krūtai būtų su jais pašnekėt. i mean, žurnalistika tai žurnalistika, bet jei interviu nėra kraupiai primestinė must-do chaltūra,visada klausiu to, kas man pačiam įdomu. yep, that’s the key to it.

so guys, lithuaniahuh? do you actually now where are you? i’m not asking for prime ministers namebut, just in general. any thoughts? no?

okmoooooving on then. i can’t realy recall when i first heard of you, probably itwas ‘crawling’ – i’m talking about the first song – but what was it at thefirst place, which song made it big? first song to hit the air and pull you outof garage?

haveyou ever thought about how many times you played it? like a million or so?probably no problems to remember all those lyrics and stuff, but isn’t itlike.. borring?

whentouring, you probably have concert every week or two, and doesn’t it getmonotonic? do you change your line-up or smth? what makes every concertexceptional?

what’sthe most important thing for you on tour – is it ’spreading the word’ andpleasing your fans around the globe, or the best part about it is justtraveling, seeing people and places?

howlong are you going to do this? will you be the next rolling stones? ofc i’m notsaying chesteris like jagger, no way!

irnet jei klausta jų tokių nesąmonių jau milijonas kartų, vistiek superb, kai atsako tau. nebent aišku, kalbant kas nors kaip nors suvarto. been there, done that. bet iš visų klaidų mokomasi. tai, kad knygose rašoma “make its imple”, dar nereiškia kad taip paimi ir supranti.

o kai kartą suklysti ir pasijunti kvailiausiu žmogum pasauly and still you have job to do (negali pabėgt ir paverkt spintoj), kitą kartą jau žinai geriau.

žymiai.

eurovizija, gėjai, kalbančios galvos ir ribos.

praėjusiais metais siunčiau sms, lietuviai tai šaliai davė 12. šiais metais siunčiau sms, ir (prancūzam) davėm 8. fair enough. čia buvo eilutė apie euroviziją, kur man labiausiai patinkančios dainos visada kovoja 5-6 blogiausių dainų tarpe. eilutė pritraukianti trafficą taip pat, i guess.

diena buvo ilga. savaitė buvo ilga. nusipelniau visko. parašiau + – pirmą tikrą straipsnį, kuriame nenaudojau jokių klišių and stuff, ir actually net buvo apie ką rašyti. i mean, apie tai kas įdomu and stuff, o ne tik protokolinis reportažas. tuo didžiuojuosi, nes esu savamokslis, so – diletantas. tikriausiai toks ir liksiu, nes niekaip neapsisprendžiu kurioj stalo pusėj konferencijos metu noriu sėdėti. užduoti – ar atsakyti. beje, girdėjau nusiskundimų, kad užduodu per sudėtingai. ir šiaip, kad esu visus užgožiantis pure evil, prie kurio žmonės negali jaustis natūraliai.

nežinau, kaip turėjau reaguoti. tai nebuvo bandymas įžeisti, o aš visada stengiuosi nepersistengti su reakcija. rimčiau atkreipiu dėmesį tik kai matau, kad žmogus stengiasi įžeisti tyčia. nesvarbu pataiko ar ne (dažniausiai ne), bet esmė, kad tai apskritai bando daryti.

prisimenu dar blogo rašymo pradžioj pradžioj, su manim susisiekė iš būsimo e-žurnalo. manė, kad tiksiu rašyti ar kažkaip taip, didžiavausi ir tuo. tada kažkurį vakarą skype paklausė ką manau apie gėjus. daugiau nesusisiekė ;-) dar neturėjau nuomonės klausimu, dabar turiu. quite tolerantišką actually, bet man nepatinka kai atseit nuskriaustieji tampa lygesniais už lygius. vaikščioti su b*b** ant galvos nėra “saviraiška”. that’s offensive. heteroseksualai juk nevaikšto apsirengę vaginomis ir nerėkauja “pussy is cool”. gėjų visi bijo, neduokdie pasirodysi homofobas, m?

tas pats su juodaodžiais, ir moterų teisėmis JAV.

bėda, kad protingu galima būti tik pačiam sau, keliems aplinkui, bet ne visiems iškart. protingų kalbų niekas neklauso. norint atseit kažką nuveikti, turi nueiti pas joną ir pasakyt, kad jei jis tau duos pinigų, vėliau tu jam patvirtinsi projektą. nėra tradicijų, kaip jav – kur kalbančios galvos turi stiprias senas šeimas už nugaros, taigi ir kapitalą, tęsti tą darbą, kurį pradėjo tavo proproseneliai. pas mus retai tinkami žmonės daro tai, kam jie skirti – o jei ir prasimuša, galiausiai suprasdami, kad jie one of the kind pradeda kvailai taikyti “visos priemonės pateisina tikslą”, taip tapdami artūru.

dabar aš jaučiuosi lyg prie ribos, kur prasideda rimti dalykai. ir jau svyru į kitą pusę, no way back, bet nors pasirinkimo jau atseit nėra, aš jo nei suprantu, nei laukiu, noriu, ir išvis nesigaudau situacijoj. žinau kad i’d be good at whatever i do, bet ką butent i must do? noriu būti naudingas. dideliu mastu. maksimaliu mastu. neįsivaizduoju, kaip tai pasiekti. žiūriu į žurnalus kur dar net pilnametystės nesulaukę jaunuoliai make a difference, o man 20 ir aš studijuoju administravimą.

say what?

nebijočiau kreiptis pagalbos, jei įsivaizduočiau kur. į kurią pusę net. gal reikia laiko. aš žinau kokio išsilavinimo man reikia, ką turiu žinoti (tai toli nuo to, ką darau dabar), bet dabar jaučiu, kad tam reikės milijono metų. o jaučiuosi ready jau dabar. šiandien, šiąnakt, šią fuckin akimirką.

nu ir ką, eisiu miegot tuoj.

buvo geras vakaras. savaitgalis. savaitė. viskas buvo ir yra gerai. “neišsipildymas” praeis. kaip praeina ir visi kiti mano norai. bet neketinu nustoti svajoti ir repetuoti kalbas. atsakymus į pačius įvairiausius klausimus ir modeliuoti visas įmanomas situacijas. na, gal popiežium nebent jau netapsiu, bet who knows? turiu savo viziją ir tam reikalui ;-)

tikiuosi mano ateitis pas mane ateis kaip įmanoma greičiau. nes taip ir nepasirinkęs (jei dar galiu), galiu persisvėręs per tą ribą nukristi kakta į žemę ir iš didelių norų liks klojamos plytelės, tinkuojamos sienos, ar maišomas cementas.

mirčiau.