adidas ir costanza.

šiandien viskas priklauso nuo perspektyvos.

praradau, arba atsisakiau, automobilio. ilgam, tikriausiai. nes nors remontuojamas, bet neverta kišti pinigus dar metams. ar dviems metams. geriau parduot, kol įmanoma, ir rūpestį permest ant stiprių random kazako pečių. pats ieškau kur pasiskolinti pompą dviračiui. vienok gerai neteršti gamtos, fizinis aktyvumas, neteršti gamtos again, fizinis aktyvumas again (daugiau argumentų nesugalvoju bet du atrodė skurdžiai), tačiau jau buvau pripratęs prie laisvės bet kada atsidurti bet kur. sąlyginai aišku, bet lyginant vaikšiojimą pėsčiomis, tai automobilis yra konesušikta teleportacija. so, bet kada – į varėna, į druskininkus, pavalgyt, pasivaikščiot, whatever.

jaučiuosi atjaunėjęs metais penkeriais – iš stoties ir į darbą beveik pėsčiom. jei ne tokia diena, taip ir nebūčiau supratęs, kad vieni kedai jau trina koją. suplyšę labai, matot. grįždamas prisidėjau servetėlių, ir suklijavau lipnia juosta. galvoje turiu daug įvaizdžių – o izolke suklijuoti batai yra kill_em_all stiliaus filmo su briusu ir dar kažkuo liekana galvoje. nes vienas herojus ten irgi klijavo batus izolke. tuos batus jam padovanojo tėvas. sentimentai. vieni herojai action filmuose myli moteris, kiti batus – bet romanas turi būti.

taigi realybėj irgi kažkas turi būti. nes kitaip nei žiūrėti, nei dalyvauti, neįdomu. beje(!) klausomės mes šiandien, ir rekomenduojam, costanza – sonic diary. visiems, kam patinka csi soundtrackai, garso takeliai, ir apskritai electroninis dark vocal ambient triphopas, as i call it.

parsisiųsti iš linkomanijos čia. nemokamai klausyti last.fm’e čia.

beje, tai tik pirmas jos pilnas albumas, kurį ir prodiusavo pati costanza. dar ji dirba su tricky, kuris gros b2g, nes pats trikis nedainuoja. nedrįsčiau kaupti viltį, kad išvysime ją norveliškėse.  visai neįsivaizduoju, kaip tricky pasirodo gyvai – gal sempluos, gal atsiveš kažką.. šiaip sonic diary nėra kažkas tokio. tikrai ne bomba, bet greičiau labai malonus atradimas ten, kur nesitikėtum nieko. bet jei nerandat ramios_bet_kinda_tamsios muzikos apmąstymams – pats tas.

nu pas kokias dar mergas..

pastarosiomis dienomis daug vairuoju. į visas puses praktiškai, ir atėjo išganingas manymas, kad vistik vilnius yra pure evil, kol tu esi su mašina. kažkoks absurdas, o dar jei po penkių bandai ištrūkti iš visos tos mėsmalės.. no chance.

pridaviau mašiną autoremontininkams remontuot. marijampolėj. atgal važiavau autobusu, kuris tiksliai matė karą, o jo vairuotojas tiksliai kad, abu. kaip minimum. pagalvojau, nafig tokius autobusus laikyt, juk jie tikrai neatsiperka. i mean, pribilietuot tai pribilietuoja, bet srebia tokia agregatai velniai žino kiek. nors vėlgi, ir velniai žino ko – tikriausiai nestėj užpylus normalaus dyzeliuko variklis nesuprastų ką reikia daryti.

o ir pats jau rezgu mintis apie didelius pirkinius. i mean, didelius, ant išsimokėjimo for life. bet kolkas mintys tik apie Porsche Carrera, pajamų nulis ir veidas kaip trečioko. manyčiau į banką eisiu kitą kartą.

dienos bėga. vasara (mano), atrodo gal gal tuoj tuoj prasidės, o iki darbų/mokslų pradžios belikusį laiką galima skaičiuoti savaitėmis. bijau, kad taip konkrečiai stabtelėjęs po darbo kiaurus metus non stop, nebeužsikūrsiu. močiutė irgi vakar sakė, kad neakivaizdinės studijos yra šūdas, net nesuprasdama ant ko konkrečiai stumia. tikriausiai sulaukus devyniasdešimties viskas jau atrodo šūdas. sakė jau greit. neįsivaizduoju kaip ji galėtų sustot.

ir apskritai permainas, aneikokiasnors, sunku įsivaizduot. net jei klostosi blogai, ar blogėja, ar tuoj blogės, ar šiaip kamuoja nuojauta – esu įsitikinęs, kad šios dienos yra verčiausios sustabdytos akimirkos mano gyvenime. kolkas. ir tas kolkas, keeps me going ;-)

kolkas.

flavour.

nomumbah!

pirma diena realiai full time už vairo. rezultatai as follows:

1. avarinė situacija, metras/2-3sec iki half deadly crash;
2. šiek tiek apibrozdintas šonas į kaimyno mašinos bamperį. su****am bamperiui, aišku, nieko. saviškę nuvaliau (!), bet matosi;
3. nupirktas lievas magas, kurį rytoj, tikiuosi, pakeis, arba gražins pinigus;
4. šimtas pinigų paversti kažkokiu fuckin skystalu. that just plain sucks.

visumoj, nors ir buvo great nusivylimo akimirkų, jaučiuosi gerai. kažkaip vis nusistebiu, kai mašinos apibūdinamos kaip transporto priemonės. jos yra viskas, tik ne transporto priemonė. mano fucked up mind apskritai jos klasifikuojamos kaip etapas, kurį reikia pereiti. reikia išmokti vairuoti. būti nu, nepriklausomu nuo mikrūškių ir panašiai. galėti nuvažiuoti. paklausyti muzikos. pasėdėti kažkur privačiai ne_namuose.

reikia kuo daugiau važinėt. tikiuosi kad bad_driving praeis kaip ir angina, tačiau atibiotikai ir kitoks fuflo, net ir pats menkiausias, mašinose kainuoja žvėriškus pinigus. magas, signalizacija. wtf. tokioms sumoms aš dar nepasiruošęs, ryškiai. pastarosiomis dienomis visiškai nesusitvarkau su pinigais. bet good thing is, kad, mano skaičiavimais, poryt jų jau nebeturėsiu. dažnai man būdavo momentų kai ilgai nieko nereikėdavo, ir tada labai greitai išleisdavau daug. tačiau čia reikalingos pastovios investicijos.

dar viena bėda is, kad labai sunku nuspręsti ką klausyti. galvojau tipo papa roach, mm, nirvana – bet visai nesueina. dnb ar šiaip elektronika lyg geriau, bet still not just quite.. house lengvas toks, maybe. rytoj reiks išsikepti kokių latino ritmų, acid jazzo. that helps, nes opus trys negaudo, o popso prisiklausau ir taip sooočiai.

nothing else to say.

ain’t no sunshine when she’s gone.

sting & jeff beck – ain’t no sunshine. išgirdau kažkurią versiją vakar per mtv, tai dar dabar klausau.

ir damn, aš, dievaži, nesuprantu.

po urvinio žmogaus buvau beveik supratęs, bet i’ve lost it. again.

rodos – draugiškumas iš principo neleidžia lipti ant galvos, bet iš kitos pusės visi draugiškumai tik tuo ir baigiasi. demokratija yra blogiausia valdymo forma ne tik valstybiniu lygiu. tačiau, nors ir surezgiau tokią mintį, vis dar sunkiai įsivaizduoju vieno ar dviejų individų pažabojimą. nuo trijų prasideda banda. tada net nereikia būti lyderiu.

jaučiu kaip grįžtu prie sausos teorijos nes tiesiog sušlapti man sudėtinga. aš fuckin permirkstu kas kartą, o tada kaip tyčia dar pradeda pūsti nenustatomos krypties 7++ m/s vėjas. iki kito antibiotikų užėjimo dar kokios 4 valandos. pats nesuprantu, kam tai darau, bet jaučiuosi rimtas. nu tipo, geriu vaistus. man juos išrašė. vaistų bet kam neišrašo. aš ligonis, melskitės už mane ir panašus crapas. iki to daeina tik ypatingai kvaili žmonės, i guess. o tai jau lengvina aplinkybės, doesn’t it?

važinėjausi riedučiais. eilinį kartą – kokį gerą pusvalandį. paskui pavargstu, ir tai pasireiškia tuo, kad kai pašoku į orą kuri nors koja užmiršta ką ji turi daryti. hell, ji tikriausiai užmiršta ir tai, kad ji apskritai yra MANO FUCKIN koja. šiandien griuvau kaip niekad daug. tada atvažiavo vaikas, pavarė milijoną kartų geriau su maksimos rolikais už tris devym-devynis. ne, man tai tikrai nerūpi.

“mašinos niekas iki 25erių nevairuos?”
“ne”
(…)
“o jei vistik vairuos ir padarys avariją?”
“tai tuomet draudimas negalios”
“tai duokit tada tą kitą..”

mašinoj, pasirodo, nėra mago. nesuprantu, kaip gali nebūt mago. kam tada apskritai mašina? jį nebent išėmus, jo galėtų nebūt. bet kai nėra, taigi čia kaip namas be židinio. bent kažkokį radiją ar pan nu, dėl vaizdo nu. keulės.

bet yra liukas ir kondicionierius. nežinau kuo jis geriau už atidarytą langą, bet skamba gerai. tipo, what’s up? ai nieko, va, KONDICIONUOJUOSI. arba, ką veiksi šįvakar? dunno, px, gal šokam pas mane į tačkę ir užsikondicionuojam negyvai?

er. spėju tas absoliutus nesupratimas kas darosi yra normali reakcija patekus iš karšto į šaltą.

susikondicionavau tikriausiai.

cos a one night stand isn’t really fair.

pastarosiomis dienomis visiem tik ir pasakoju kaip viskas ok. how happy i am. kolkas darnieko nesuerzinau ir apskritai where the fuck did all the bullshit go? jaučiukylančią paranoją.

darbe ok. džiaugiuosi kiekviena diena. jau galiu sakyti kad tikrai visuspažįstu ir neprivalau parintis jei noriu padancint ar padainuot, ką daraudažnai. apskritai nesuprantu kaip galima klausant muzikos (o dar, nu, labaigeros, nu) nieko nedaryt. veža ;-) tokie paprasti popsovi gabalai. šiandien smarkiausiai įstrigo netyčiaprisimintas (o tokie smarkiausi ir būna) craig david – seven days. labai senasgabalas.

prisimenu prieš kokius gal.. 5 ar 6 metus, kai užėjo pirma domėjimosi muzika banga, klausydavausi rc. kiaurą parą beveik. daug dainų žinojau, ir it’s allcoming back to now. pasauly daug dainų, kurios man primena vieną ar kitą jausmą. sakykim, massive attack visada primins vasarą varėnoj, kai nerealiai užsidegęs lošiau heroes III, o telefon tel aviv – žiemą, kai jaučiausi super broken hearted. nu ir šiaip toks lonely.

o the kooks – ooh la, ar keane – crystal ball, man visada primins pirmas darbodienas, kai buvo labai problematiška grot taip, kaip noriu. šitus gabaluslaaaabai daug grojau ;-)

nusipirkau rolikus. dar vienus. padišofkej radau už 50 lt, na, tiksliau, mamarado. šitie grynai rekreaciniam važinėjimui, verti kaip minimum 150-200, todėljaučiuosi labai gerai investavęs pinigus. taip jau seniai bebuvo tikriausiai.ten ir daugiau neblogų porų mačiau, tad kai iš vilnių ir kaunų grįš draugaireikės nuvaryt visus apipirkt. šiandien net į darbą lėkiau, kas greitai priminėtris dalykus:

a) nemoku normaliai stabdyt
b) karšta
c) darbe, kad ir kaip bebūtų keista, dušo nerasta

still happy. still enjoying life. vakare eisiu pažiūrėti urvinio žmogaus, orytoj manausi pracheckint irkalnaituriakisdu, nors ir skaičiau, kad lievas.

rodos, dar ir mašiną tuoj turėsiu. 323F, beveik (nu taip sakė) 97 metų.sidabrinė. nežinau, iš kur ištrauksiu tiek pinigų, nes dar reikia nusipirktiausines (senos nebegroj). bent grojanti aparatūra mašinai tikriausiai štukąkainuos.

ligoninėje sakė, kad mano kraujas lievas. nežinau, kaip dėl to turėčiaujaustis. išrašė daugiau antibiotikų – neišdrįsau pasakyti, kad ir senų negeriu.nekenčiu vaistų, o paklausęs ir suvartojęs ryte tik patvirtinau tą faktą.išgeri ir pats nesupranti wtf su tavim darosi. ok, pusę kaltės prisiimu, kadant tuščio skrandžio, bet jausmas buvo lyg tuoj skrandis iškris. susitvarkė pomažo indelio mišrainės su kepta duona sūriu obuoliu ir.. pupelėm atrodo. jo,atrodo daugiau nieko nebuvo.

norėčiau, kad jei laikas ever ketina sustoti, o žinau, kad tas padla taiptikrai kada nors padarys, sustotų šiandien. na, bent jau šios savaitės rėmuose.nesuprantu kas yra kitaip nei bet kada kitada, bet gyvenu, atlieku savopareigas ir jaučiuosi visokeriopai apsipatenkinęs, nes man visiškai nereikiagalvoti, ir ypač apie visokius lievus dalykus, kuriems suguldyti ir yra skirtasšitas blogas, iš principo.

pagalvojus apie tai, ką pastaruoju metu rašau ir apskritai kaip gyvenu, primetu, kad gal tai ir yra tipo, kažkoks. nu, tas “just live with it” jausmas. suaugeliškumas at some level, kai problemos nustoja buvusios problemomis ir gyveni matydamas bigger picture. aišku, tam reikia ir aklo optimizmo, kad taip atsipūtęs tu apskritai daeisi iki bigger picture.

o jei sustojus laikui prie progos dar būtų galima ir kokį norą užduoti, tai norėčiau kad išnyktų visi tie fuckin pienių pūkai, kurių pilnas mano kambarys.