sel druskininkuose || druskos naktis.

ši naktis druskininkuose buvo gausi renginiais. pradedant kolonada, kur apskritai kiekvieną savaitgalį galima po koncertuką aplankyti, tęsiant druskos naktimi ir sel gyvo garso koncertu amberyje. tiesa, “gyvo garso” reikėtų patikslinti. ir dėl druskos nakties irgi..

anyway, prasidėjo vakaras apie devintą, pietumis kolonadoj. nėr ką pasakot. judam link amberio – ant kvietimų, plakatų, pačio klubo – visur parašyta, kad koncertas prasideda 10. tai mes ir nueinam 10. kitą kartą žinosiu, kad koncertai klube vyksta kaip ir paprasta programa klubuose – be dvylikos nė iš vietos. taigi prasėdėjom apie 3 valandas laukdami egidijaus. quite embarrassing. pats klubas paliko gerą įspūdį – fainiau nei skliaute. šviesų daugiau, aikštelė didesnė, baras “bariškesnis”.. visą laikągurkšnojau degtinę, kas ilgainiui paaiškėjo buvus viena durnesnių vakaro minčių. nes nieko neveikiant atrodo, kad nieko tau nuo jos ir nesidaro, o paskui staigiai pajudėjus (ir dar vieną dvigubą greitai susivertus, nes apsauga neleido gerti on da dance floor) pasimato liūdnos pasėkmės. vaikas, kurio klube ir šiaip neturėtų būti (techniškai ten nuo 23, ir visi darbuotojai akivaizdžiai man bandė tai parodyti every fucking moment), paliko stipriai apgirtęs. ok, pats koncertas..

(reiktų paminėt, kad negaliu būti objektyvus. pirma muzika, kurią pradėjau klausyt, buvo sel. lakstydavau po kiemą rėkdamas “booooooom kontrolinis šūūūūūvyyyyyys” ir grasindavau užmušti kaimynus (kulka to tik ir laukia). todėl kad ir kaip ten viskas būtų, man sel patinks anyway.)

prasidėjo nykiai. scena neapšviesta, skendi prieblandoj. and jos – egidijus, back vokalistė (superb), čiuvas su jonika (sintezatorium), ir keli dj prie pulto. kaip ir, viskas. grojo daugmaž naujesnius kūrinius, visa atmosfera priminė albumą “viskas ką turiu”. toks lounge’as, house’as – nieko kapoto, kaip seniau kad būdavo. vienoj vietoj ant scenos užlipo fanas, ir kartu su selu atliko kontrolinį šūvį, perdirbtą į gan ramų gabalą, bet still. paskui paaiškėjo, kad jis važinėja į visus koncertus and stuff, o klaipėdoj atliks keturias dainas kartu, ar panašiai. apie dainavimo gyvumą nenoriu pradėt, nes tikrai nežinau. vietom atrodė fonograma, bet aš tikrai buvau apspangęs, so. backai gyvi buvo. ir gražūs. fiziškai ir muzikaliai ;-)

koncertas truko gal valandą ar kiek mažiau. selas buvo akivaizdžiai nepatenkintas žmonių kiekiu, ir jų tikrai nebuvo daug. gal du šimtai, iš viso. pagražinant. bet jam baigus, nelabai ten kas ir sureagavo, bent jau taip pasirodė. su keliais kolegom nuėjom į vipą pasėdėt pašnekėt susipažint, tai dar ten gal kokį pusvalandį, gurkšnojant kažkokį brendį ar wtf (nemėgstu) ir šnekant kažką ko beveik neatsimenu. bet atrodo, šnekėjau nedaug, tad gal ir neprisidirbau nieko. maždaug tuo metu juostelė ir trūko.

antra nakties dalis turėjo būti praleista druskos naktyje, bet užteko gero pusvalandžio, kad suprasčiau jog man ten ne vieta. pirmiausia – prie įėjimo net bilietų nepatikrino. tiesiog pažiūrėjo – yra – eikit. jokių juostelių ant riešų, nieko. pati vieta klaikiai nešvari buvo. tuo metu laikrodis jau rodė apie tris tikriausiai, neatsimenu. grojo nežinia kas, plius minus techno. man nepatinka techno, ar bet kas close to it. alkoholio vietoj nusipirkti galimybės buvo ribotos – alaus “tuoj atveš”, sidras šiltas ir šiaip ne toks, kokį mėgstu. suvalgiau kibiną, ir judėjom link nakvynės vietos. pirmą kartą kokybiškas prigėrimas+pasikultūrinimas buvo apvainikuotas ne varginančia kelione namo kieno_nors automobilyje ar, dar baisiau, mano mašinoj vairuojant ne_man, bet nakvyne viešbutyje. pušyje. nežinau, kiek ten žvaigždučių – trys gal kokios – bet tik geri atsiliepimai. švaru, visi mandagūs net ~4 ar ~5 wtf ką aš žinau kada mes ten parsibeldėm, iš “ryto” irgi buvo allright, kambary viskas ko gali reikėti – thumbs up.

pusryčius aišku, pramiegojom, bet sugebėjom palįsti po dušu ir užkandę čiliake grįžom namo. įspūdžiai tik geri, overall. gal kiek per daug pinigų išleidau, gal kiek padauginau, gal kiek per daug prišnekėjau nesamonių vakar, bet hey – man atostogos, ir kitokių jų visai nenorėčiau. šiandien dar hc camp, ir nors jėgų ne per daugiausiai, i ain’t missin’ nothin’ of my holiday.

Dvi savaitės > metai || atostogos.

paskutinė savaitė darbe prasidėjo klaikiai sunkiai, vangiai ir apatiškai. neaktyviai dar. daugiau sinonimų šią akimirką nesugalvoju. šiaip, ne tik prasidėjo, bet visa ir buvo tokia. didžiausias įvykis – ketvirtadienį pakilusi temperatūra. tą dieną, kai jau įsigijau bilietus į spartakiadą. perfect timing, as always. paprastai vaistų nevartoju ne tiek dėl to, kad atseit “chemija”, bet paprasčiausiai tingiu prasidėt su tuo ką, kaip, kada ir kiek vartot. o kai tingi, geriau neprasidėt su tuo, ko pats nesupranti. bet šįkart stresas praleisti festivalį nugalėjo, prisirijau visko ką radau šaldytuve ir pragulėjau lovoj prakaituodamas ir sapnuodamas nesąmones.

kaip bebūtų keista, šiandien jaučiuosi visai neblogai, o likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos, net visai gerai. praktiškai nuo to momento 45 laipsnių kampu nuotaika kilo iki piko, kuris buvo prieš penkias minutes. atostogoms, kurias pradėjau, turėjau daug planų. vokietija, belgija, olandija – you name it – aplankyti turėjau viską. bet finansinis realizmas nugalėjo, todėl pakeičiau atostogų tipą nuo pažintinių iki paprasčiausių tūsų. šį savaitgalį spartakiada, tada savaitė varėnoj, kitą penktadienį sel druskininkuose + druskų naktys, šeštadienį hc camp, kelios dienos nidoj ir savaitgalis b2g. not much, kai atostogauji kartą per metus, bet niekada nebuvau didis užklasinės veiklos aktyvistas, ir neturiu didelio biudžeto.

dabar prieš kelionę “arvydo sodybon” reikia šmutkes kažkokias susidėt, ir tik viltis, kad savijautos pagerėjimas nėra laikinas vaistų efektas. nors vaistų bus ir ten.

Zoo fest! || day 02.

ne taip jau retai pasitaiko, kai keičiu nuomonę beveik radikaliai, tad nieko tokio. jei jau vakar sakiau, kad visai neblogai – dabar sakau, kad fuckin awesome.

pirmiausia – dėl žmonių. stipriai pamažinau su savo ~150. organizatoriai sako, apie tūkstantis, bet manau arčiau pusės tiek. ir vakar jų matėsi daugiau nei prieš tai. pamiškėj, miške, pievoj, prie scenos – visur pilna liaudies. turint omeny tokių renginių prigimtį nieko nuostabaus, kad ir muštynių buvo, bet nieko ypatingo. žmonės linksminasi įvairiai.

nors nesulaukiau/pramazinau/nebuvo? p.o. box, vakar dienos atradimas – brigadnij padriad. klasikinis pankrokas as i understand it, ir labai patiko. žodžiai irgi geri, nors ne daug kas iš aplinkinių kirto rusiškai so (začem ja paliubila idijota?). tiesą sakant, daugiau niekas į ausį ir nekrito.

persigalvojau ir dėl kainos. čia mano bėda, kad esu išlepintas, bet visumoj kaina tinkama. už ją gali dvi dienas tūsintis, ir net labai įvairiai – pradedant minėtu pankroku, baigiant afteriais, kurie tokiems elektronikos sugaintiems protams kaip mano, ir yra visas festivalio džiaugsmas.

ir vakar jie (after party) buvo awesome. pušyje tvyrojo nereali atmosfera grojant boružėlių kerštui (mukas+dapkus). visiškas undergroundas, apipaišytos apspardytos sienos, trupančios lubos, kokybiškas oldschoolas (stipriai per garsus) – buvo insane. išsitaškyta maksimaliai, manau kalbu už visus, kas ten buvo, nes nemačiau liūdnų veidų ar žmonių, nesuprantančių kur ir ko jie. net tokie pseudo pankai linksminosi. tikiuosi iki ryt atkimsiu, nes negalėjau nedainuot my my my my sha-rona, ar b-52’s good stuff (atrodo šitas buvo..), o finale (gal keistai bet tiko) i’m a bitch, i’m a lover i’m a child i’m a mother i’m a sinner i’m the saint – i do not feel ashame.

po keršto autodėtalėse pradėjo grot st.stereo. stengiausi visus ką pažįstu (o išgėręs pažįstu visus) kviest ten, manau užsirekomendavau su savo “ten geriau”. bet prikviesti daug žmonių jau nepavyko, apskritai tarp dviejų erdvių blaškėsi pradžioj apie šimtas+, vėliau pusė tiek žmonių. anyway, stereo, grodamas dvi valandas (nes kitas dj kažkur dingo), irgi puikiai atidirbo. buvo gabalų ir tęsiančių boružėlių tematiką (get your head out, get your head out out out out out!! (dainuoja ne taip tačiau who cares?)) – jis visada eklektika pasižymėjo. kažkam dar vakar pasakojau, kad dj’ėjais tampa tie, kurie nori eiti į tūsus bet nemoka šokt, tačiau akivaizdu, kad taisyklė nėra geležinė.

pušyje tuo tarpu (nuo antros iki keturių) grojo junkis, kiek girdėjau – ypatingai pikti breaksai, tad mažai ten buvau. apie ketvirtą visi persikėlė į autodetales, nes ten geresnė garso izoliacija. buvo apie 40 ar panašiai žmonių, bet šoko tik kokie dešimt – kiti užsiiminėjo socializacija. groti pradėjus PJ supratau, kad terminas “žostkai” kalbant apie junkio breaksus yra panašiai lyg vadinti dviratį čioperiu. šoko jau tik keli, prie durų stoviniavo irgi negausiai liaudies, spėriai švito. geriausias momentas – marilyn manson gabalas, bet neatsimenu koks. atrodo iš to albumo kur mOBSCENE. apie penktą atsisveikinom ir keliavom namo.

bendrais bruožais, tai daugmaž viskas, ką apie sekmadienio paryčius prie juozapavičiaus tilto galima papasakoti. ne todėl, kad viso kito neatsiminčiau – atsimenu pakankamai daug ;-) yra dėl ko slightly gėda, yra kas pavyko labai gerai, yra daug atseit ir kelios tikros pažintys, vienu žodžiu – užskaitom. nerealus reikalas turėt tokius tūsus alytuj – vien ką reiškia, kai neturi kažkur važiuot, paskui galvot kaip grįžt. jau buvau užmiršęs ką apskritai reiškia savo mieste tūsintis, nes kada paskutinis renginys buvo? tikriausiai žiemą..

buvo įdomu patirti tą festivalinį jausmą kai viskas dzin, iki tam tikros ribos. turi pinigų – eini pirkt gert, neturi – eini vaišintis. nori ką nors pasakyt – sakai pirmam sutiktam, panelė graži – taip ir pasakai, bachūras matytas – jau veik geriausias draugas.

beje, penktadienį zoo organizatorius susituokė, bet tikiuosi kad šeimyninis gyvenimas nesutrukdys kitais metais daryti jau trečią (?) festą. iki tobulumo dar nemažai, bet come on – faina kad kažkas apskritai vyksta.

Zoo fest? || day 01.

klausimas, ar tikrai fest. nėra tokio jausmo, kad kažkas tavimi rūpinasi. kaip b2g, ar tundroj – kur viskas tiesiog čia, viskas tiesiog paruošta, ateik ir pasiimk tai, ko nori. čia lyg ateini suprasdamas ko, tada nelabai gauni, bandai kažko kito, irgi neišeina ir galiausiai nuotaika sugenda.

bent jau taip supratau iš daugelio naujų oi_hai draugų, kurių rytoj neatsiminsiu, ir jie neatsimins manęs. šiaip jau, neradau kam būtų viskas patikę nuo a iki z. o mano nuomonė negali būti objektyvi, nes pinigų nemokėjau, tad ir skalė vertinimo visiškai kitokia.

pirmas įspūdis šiaip sau – negalima įsinešti alkoholio. jokio. net skardinėse. ir nors tikrai negalima, bet visi gavę apyrankes vistiek per miškus atsineša, tai kam tas nepatogumas, klausimas.  juolabiau, kad viduje įsigyti gėrimų galimybės skurdžios – prekiaujama tik alum, nes licenziją gavo nestipresniems nei 6%.

next, žmonių stygius. grojant pirmai grupei klausėsi ~5 (be garsisto), antrai grupei ~3, tada šiek tiek padaugėjo, bet tiksliai negaliu pasakyti, nes jau buvau apgirtęs ir reikėjo eiti dasipirkt. grįžus buvo pradėję temti, muzika sunkėjo (o gal garsėjo. o gal tik tada atkreipiau dėmesį), žmonės pradėjo lįsti iš palapinių lauk. ir ne tiek jau daug tų žmonių buvo, gal koks 100 ar 150, su grupėmis ir savanoriais.

pati muzika.. na, nesu gerbėjas. bet kasdien susidurdamas su dideliais muzikos kiekiais vertinu gyvą atlikimą, ir energiją, jei sugebama ją perduoti. ir taip vertinant, visus grupės nublanko prieš vakaro kulminaciją – nine eleven, kurie grojo gerą pusvalandį iki dvyliktos. nors gali būti, kad kažką maišau, nes programų taip pat rasti feste nesugebėjau.

beje, įdomus reikalas – kai grupės soundcheckindavosi, garsistas leido touch and go ir panašią lengvą muzikėlę. kompanijai su išpaišytais apverstais kryžiais ant kaktų tai turėjo palikti neišdildomą įspūdį.

as mentioned – man tai kas – renginys nemokamas, pažįstamų daug, gavau košės, išgėriau ir minimaliai pasipoginau. viską užskaitom. nors ryškiai ne piniguose esmė. mokėti už tokį renginį galima, bet ne 50 lt. praėjusiais metais buvo apie 20 – teisinga kaina.

apie dvyliktą visi į “klubus”, kurie fuckin toli, klaikiai toli, per fuck fuck toli. viename (autodetalių pardėj) – briedas. neklausomas minimal, žmogus prie grotuvų naudoja crossfaderį vietoj to, kad bandytų actually sumiksuot. kiek žinau, ten turėjo jam’int “krivių šėlsmas”, bet paskui lydint juos iki dailidės paaiškėjo, kad kažkas ne taip su įranga ar wtf, ir jie ten baisiai suputoję ant organizatoriaus buvo. well, į atodetalių pardę tarpais dar ateidavau iki to laiko, kai užstrigo kompaktas ir “diskotekininkas” pradėjo mėtyt bajerius apie dzūkus ir pan.

pušyje kitas reikalas – žmonių daug (valgei ko? tu užsimetęs?), tvanku, mažas langelis nepadeda. muzika tokia, kokios ir buvo galima tikėtis – pradžioj dramas, tada žostki breaksai. tarp žmonių vos vienas kitas nuo dailidės – suprantama, alternatyvios muzikos gerbėjams klubai nėra maloniausia vieta pasauly. plius, dvyliktą festuose reikalai tik prasidėti turėtų, o šiandien programa realiai, dvyliktą baigėsi. tik įtariu, kad viskas persikėlė į palapines, ir įtariu, kad rytoj žmonių bus dar mažiau.

nuotraukas įdėsiu kiek vėliau, nes fotiką apsidrausdamas palikau darbe. kojas klaikiai per sanarius skauda, bet taip visada. tikiuosi ryt apie pietus atsigaut, o dar už paros, parašysim apie antrą zoofest? dieną.

take me to the river.

Take me to the river..

kartais jaučiuosi tiesiog nusipelnęs. ir net jei diena, savaitė, mėnesis ir apskritai pastarieji metai buvo sunkūs – jaučiuosi dar labiau. todėl atsisakau vežioti, ir šaudausi, kas vežios mane. šiandien ir vakar, turėjau quite amazing time.

And wash me down..

po darbų apsiprausiam, pasipuošiam, ir tykiai pagulim užmerkę akis valandėlę, nes esame pavargę. būsim už 3 min. ok, išeinam į lauką ir kelionė prasideda. pirma stotelė – kolonada, kur šiandien Keith Thompson Strangebrew & Patsy Gamble, su keliais samdytais lenkais. gyva muzika savaime gėris, o toks tikras bliuzrockas, bliuzdžiazas, bliuzfankas ir apskritai jazz fusion, wow. amazing. vargoninkas tik, siaubingai lievas. galės dienoraštyje pasižymėt, kad šiandien bandė improvizuot, bet gavosi šnipštas. akordais ir aš pagročiau. kita ok – tik liūdna, kad niekada neužtaikau ant tikro pianisto. what’s more – 2xFM99 kokteilis, kuris iš tiesų yra shotas. pirmąkart paragaujant atsargiai, antrą – degantį bet.. nesugalvoję kaip apžioti liepsną ją užpūtėm ir palaukėm kol stiklas atvės. still, labai skanu.

Won’t you cleanse my soul

next stop – dangaus skliautas, kur “kultūrinis veiksmas”, kur K.U.B., ir kur road’s’killa. iki jo groję visai netiko. actually reikėjo quite pramanipuliuot patekimą į skliautą (a> nemokamai, b> su transportu namo). žmonės gal kito tikėjosi, žmonės gal apskritai namo norėjo, bet priverčiau kentėt ir žiūrėt į mane šokantį. buvo insane. susipažinau su Riva (ką rūkai?), ir dar kelias pažintis atnaujinau (tu kažko ėmei?). nesuprantu kodėl sako, kad druskininkiečiai pasikėlę. man ten patinka. trečią atgijo sąžinė, atsisveikinom ir judam namo.

Put my feet on the ground

i like the way it is. vienintelis šiandienos minusas – pinigai išleisti gėrimams, kurių kažkaip buvo daug. gėrimų. o pinigų tik mažėja. turint omeny vis dar didelius planus.. fuck that. was worth it. kitą savaitgalį zoo, kitą savaitgalį keli nauji draugai į alytų, ir mes vėl neskaičiuosim pinigų, energijos, ir laiko.

p.s.
parvežęs namo kolega judėdamas per centrą prie vilniaus banko, sakė paliudijo 20++ žmonių muštynes, su kraujais, stiklais, buteliais, keliais be sąmonės, keliais lakstančiais, keliais su pagaliais.. ir kažkaip manau, kad laisvalaikį leidžiu geriau.

druskininkai || era.

Dažnai savaitgaliais nerasdamas ką veikti alytuje, keliauju į druskininkus. Kaip žmogus, mėgstantis laiką leisti klubuose krutinant sąnarį, galvoju šiek tiek papasakot apie klubinę situaciją druskininkuose.

Pirmiausia su draugais aplankėm dangaus skliautą, kur dažniausiai groja st.stereo (sąvininko sūnus). būna ir svečių, tačiau jis groja visada. vaikinukas jaunas, bet varo labai neblogai, miksavimas ir gabalų parinkimas aukščiausios klasės. stipriai ne veltui jau pradedamas kviesti ir į vilniaus klubus, nors kaip lankytojas, jis dar būtų per jaunas.

Aplinka skliaute labai ok – vietos šokti neperdaugiausiai, bet sėdėti per akis. garsas superb. apšvietimo tiek, kad kai kurios galvos net palieka išjungtos. publika irgi ok, jautiesi labai savas. neprieisi tu – prieis prie tavęs, visi daugmaž draugiški, niekada nekilo jokių problemų.

Taigi kurį laiką lankėmės tik skliaute ir vargo nebuvo. alytuje nieko panašaus niekada nebūna, ar bent jau per retai, kad apskritai užskaitytum. Bet kažkurį savaitgalį djscene.lt/events užmačiau, kad kažkas rengiama naktiniame klube “Era”. wtf? susirašom su druskininkiečiais – ir gaunam patvirtinimą, kad skylė. mintis gan aiški, bet veikti tragiškai nėra ką, tad judam į druskininkus, į erą.

…

pasistatom prie klubo. neveikia gal? mūsų mašina vienintelė. išlipę išgirstam dusliai grojant muziką, kiek nurimstam. apeinam pastatą, prie įėjimo rūko dvi panos. m, ok. įeinam, susimokam po 10lt, žmonių nematom. praeinam į pagrindinę erdvę – žmonių nematom. prie pulto jaunas vaikinukas groja senus electro house gabalus (kurie prieš 3-4 metus buvo bomba), prie baro tuščia, kampe sėdi dvi 40++ moteros, prie kito staliuko trys 21++ merginos.

juokiamės.

už kelių minučių pasirodo barmenas, užsisakau degtinės+redbull. įpila į pseudo-bokalą nudaužtu kampu. nnebesijuokiu. prisėdam. salę palieka tos trys panelės, užmetu, kad va pusė klubo kątik išėjo. juokiamės. užsisakom alaus. įpila iš skarbonkių. vėl net nebejuokinga.

dislokuojuosi prie baro, užsisakau antrą porciją, bet jau dvigubą. prisėda panelė su vaikinu, vedam kalbą apie tai, kuris žodis tinkamesnis – skylė ar išvietė. prieinam išvados, kad vistik skylė. aplink pradeda strikinėti iš niekur atsiradusi ratuota riterė, kuri net kvepuoja į lievą bytą ir bilekaip taškosi. viena. visi į ją žiūri.

sekundei juokinga, bet paskui vėl prisimenu kur esąs.

dar po kelių dvigubų, jau darėsi smagiau, bet muzika taip ir nepradėjo patikti. pakalbinom ir sugrįžusias tris paneles, kurios sakė, kad čia visada taip. visada skylė. so, jei apie tai, kur druskininkuose vakare, ir skliautas uždarytas – NAMIE.

right now.

pastarosiomis dienomis darbus baigiu anksti, tad daugiau laiko praleidžiu namuose. gan apgailėtinas iš socialinės pusės teiginys pavyko, na, bet būtent taip ir yra. pradėjau tvarkyti senus blogo įrašus. sutvarkau šriftą, pridedu tagus. man klaikiai patinka tas tag cloud thing, nors jis ir per didelis pas mane. o tik apie pusę įrašų esu sutvarkęs, yet.

dar turiu čia šiokių tokių pseudo įdėjų. galvoju, kad reikia aktyviau reikšti savo muzikines pažiūras, nes nelabai turiu kam papasakoti kaip, pvz, nusivylęs esu naujausiu coldplay albumu. nuo jo pradėsiu, o toliau taikinyje tricky ir yoav. viską bus galima rasti linkomanijoje.

o ir reikia po truputį lavinti rimtesnį rašymo stilių. nevelti taip, kaip tai daroma djscene apžvalgose, bet still. rimčiau.

jau greitai alytuje zoo fest. neatsimenu ką praeitais metais veikiau, bet kažkaip nesigavo man ten ilgiau pabūt. šiais gi, metais, renginių žymiai daugiau, ir platesnei auditorijai. viltingai laukiu naktinių “klubų”, tai penktadienį 00:00-06:00 (IKI 6!!) “pušyje” D’n'B ir breaksai su R-S-K ir Paku iš K.U.B. (komanda rūpinosi dnb steidžu tundroj, kuriuo likau didžiai patenkintas). Dramas alytuje retas reikalas, todėl looking forward labai stipriai, net jei vienintelis aikštelėj demonstruosiu nenatūralias konvulsijas ir nekoordinuotus judesius.

na o paskui renginiai jau rugpjūtį – HC rengia open air, kuris kiek žinau rugpjūčio 9, taip pat rugpjūčio pradžioj roko naktys. atrodytų šaunumėlis – pirmyn su dviem šauktukais, bet kodėl for fucks sake jie visą vasarą snaudė, ir viską grūda būtent tada, kai aš keliausiu į olandiją :/

bet then again, tikiuosi ten atsigriebti su kaupu.

bent jau už open air, nes vistiek kaskart miegoti eisiu tikriausiai girtas ir palapinėj.

festivaliai? festivaliai! festivaliai..

oh shit, kaip klaikiai erzina dirbti vasarą. praėjusią buvo ok, nes vistiek – pirmas darbas, pirmi pinigai, džiaugiausi kaip čia viskas pavyko and stuff, o šiais metais jau turiu šiek tiek pinigų, ir fuck kiek daug daug daug noriu nuveikti, bet negaliu. i’m the responsible type, kas visumoj užknisa.

kitas savaitgalis bus tikra kančia, nors persiplėšk. gdynėj haineken opener, kurį jau seniai buvau nurašęs, nes galvojau, kad nebus pinigų, bet jų yra!! and i can’t do shit about going there. dirbt reikia ir šeštadienį, ir apskritai dienomis dabar keltis prieš šešias žudo.

todėl pigesnis bet vistiek dalinai skausmingas variantas – tundra. skausmingas todėl, kad festas nuo penktadienio, o aš prisijungt galiu tik šeštadienį. ir tai, sekmadienį ilgai negalėsiu vakarot nes. fuck.

guodžiuosi, kad bent jau užsidibrsiu, pataupysiu, ir eina_šikt kaip bus olandijoj rugpjūčio pradžioj, bet ta olandija man atrodo toli kaip niekad. bent jau b2g – 100%.

apskritai jau ne pirmas kartas kai miniu norą lėkt kažkur. bent keliom dienom, o pageidautina maybe metams kitiems ar net visam visam, viską keist. spjaut. atsigaut, susivokt, aš žinau, kad galiu (susivokt). pastaruoju metu viskas pradeda kristalizuotis. metus dar tiksliai alytuj – baigiu kolegiją, ir trimetis baigtas

ir planas tik vienas – creamfields su daft punk, kurie bus lietuvoje. na, o paskui manau kažką sugalvosiu.

black or white.

naktis druskininkuose, kurią labai sunku vertinti. o aš negaliu kitaip – viskas, kas pilka, mano galvoj sukasi lyg centrifūgoj tiek, kiek reikia nustatyti kad ir patį menkiausią linkimą į baltą ar juodą. ir tada vėl viskas paprasta – black or white.

pilka mano gyvenime neegzistuoja.

taigi ši naktis suksis dar be proto ilgai. vienok prasidėjo ji klaikiu awkwardness, o vėliau sunkiai įsibėgėjo, tačiau vėliau mačiau daug gražių kūnų, man porą kart pataisė smunkančias kelnes, ir susipažinau su panele kuriai patiko kaip aš šoku (actually šie du tai basically the same). and that is something, nes paprastai visi nuo manęs laikosi atokiau ;-) nors gal aš pats visada stengiuosi atokiau. nežinau. pirmiausia primesiu juoda ar balta, o tada gilinsiuosi į detales, jei apskritai iki to daeis.

jau mieste palydėjau draugą iki namų, ir eidamas atgal pagavau save mintis galvoje deliojant lyg rašyčiau blogą. konstatavau daug neteisybės (daugiausiai keliom minutėm stabtelėjęs prie plaukiojančių ančių pulkelio), ir apskritai protarpiu pasijutau quite lonely. bet taip.. lyg po ilgų ilgų metų suprastum, kad ok, balta juoda nesiskaito, vistik yra pilka ir oh my god, kodėl nesupratau to anksčiau; kiek daug pilkumos galėjau paversti pasaulio stebuklais!

bet nei aš ketinu ką nors kuo nors versti, nei nuleisti kartelę, nei atsiprašyti, nei paprašyti, ir apskritai mano dienose būna per daug akimirkų, kai pagalvoju ok, i can die now.

vaikystėj būtent dėl to ir buvau vienas prasčiausiai zilitoną įvaldžiusių vaikų kieme – žaisdavau tik tada, jei pavykdavo startuoti idealiai. o jei ne – iš naujo. arba ai px.

nepasakyčiau kad aš tipo visai nevalgau. ir nesmunka jos jau ten visai žostkai. nu laikosi kažkiek, kad visai nenukristų. nors neneigsiu, kad tam pačiam skliaute esu jas ir visiškai pametęs. irgi buvo awkward.

nors tąkart visumoj vakaras ištempė iki balta balta.
tai gal ir dabar dar, ištemps.

mantai juokinga.

Turininga diena,vakar. O kad nebuvo jau tokios rimtos ribos skiriančios paras, tai ji vis dartęsiasi. Aišku, ta pirmos jos pusė, buvo melejoną kartų geresnė.

Ryte anksti, bet nieko. Egzas, bet irgi nieko, nes net laptopu pasinaudojau. Dabar jau žinau,kad tas „net pasinaudojau” prisidėjo prie „net 3″. Neįsivaizduoju kaip aš galėjau tik tiek gaut, nes parašiau viską, bet sugebėjau. Oh well, rudenį perlaikysiu, nors, aišku, nesmagu tiek tempt.

Tada pora neįvykusių susitikimų, ir europos parkas, užmušt laiką iki link park koncerto. Nemaniau, kad ten tiek daug vaikščiot reikia, bet oras buvo geras, fotikas rankoj, keli draugai, taigi neblogas laikas. Po tris su puse kadro per minutę kaskart prie naujos skulptūros retoriškai pamąstant „ką jai galimą būtų padaryt?”

Šiek tiek susivėlinom su atvykimu į siemens, bet likus pusvalandžiuj dar sugebėjau labai ok prisiparkuot, paslėpt šmutkes bagažinėj, ir atstovėt eilėj. Dar pusvalandį stovėjom, tada during the blackouts dar stovėjom, tada dar šiaip pusvalandį stovėjom, o vėliau jau stovėjom klausant linkin park. Gauti daugiau, nei buvo galima tikėtis – no chance. Gabalai atlikti preciziškai, be jokių didelių išsišokimų (tik būgnų solo). Balsas, gyvai – killer. Iš pradžių gan kukliai,bet paskui ir nesitvardant prarėkiau visas jėgas ir nuvariau kojas iki tokio lygio, kad atgal važiuojant gazą spaudžiau dešine/kaire pakaitom. Ryškiai kulminacija – don’t turn your back at me, i won’t be ignored (kažkaip emo bet still).

Teko labai anksti keltis, į darbą. Apsiblausęs grįžau tik va tik tik, su sunkiai atmenamu nuovargiu visame kūne. Neišlaikiau. So what. Bet abstulbino kitkas – kalbėdamas skype su grupiokais išvydau viena eilutė po kitos gimstant fuckin antivalstybininkų vadovėlį. Pasirodo turim vieną – „mantai juokinga kai zmonesant rusijos deda ir giria europa nors nieko nesupranta” (kalba netaisyta). Darpo pusvalandį trukusių išvedžiojimų prieita išvada (priėjo ją vienas) „astikras lietuvis, niekad nebusiu rusas, bet faktas, kad europas SUDAS” (kalba taip pat netaisyta).

WTF? (pastaruojumetu dažnai taip reiškiu emocijas. Arba tokios emocijos vis užplūsta).

Akivaizdu, kad tai ne asmeninė nuomonė. Jaunas pilietis, matyt tik per atsitiktinumą nerašęs kirilica, citavo tėvų (tikriausiai tėvo) nuomonę. Discusting. Studentas. Lietuvos ateitis. Ir dar be to tokio jausmo, kai suprasdamas, kad varai prieš visus, varai toliau. Man būtų gėda. O šiuo konkrečiu atveju priskaičiau tiek,kad kitas žingsnis tokioj veikloj matyt jau eiti į gatves su transparantais.

P.S.

Kaip visas vakarų pasaulis galiausiai bulves pradėjo auginti ne dėl gražio, taip ir aš pradėjaug oogle naudot ne vien dėl pašto. O analytics‘as parodė quite amazing faktą -bene populiariausias raktažodis kuriuo paieškos sistemoj randamas mano blogas – menstruacijos.