007.

tikriausiai būtų galima ilgai diskutuoti kuo skiriasi “erzina” ir “nervina”, bet anyway esu užsi***ęs įvairių ratų ratelių ir kitų bendravimo struktūrų, kurios tarpusavy dalinasi informacija.

gal man vienam nepatinka, kai nepažįstami žmonės apie tave žino ryškiai per daug, bet pastaruoju metu tai stačiai akis bado. bachūrai viską pasakoja savo draugams draugeliams, panos viską (ir pabrėžtinai viską. daugiau ir detaliau, nei bachūrai) – savo geriausioms draugėms draugaitėms. ir tai nebūtų užburtas ratas, jei ne stipriosios lyties silpnumo akimirkos, kai savo draugėms (m. daugiau, nei draugėms) jie irgi pripasakoja per daug. ir tai nebūtų blogai – to net netraktuočiau kaip klaidos, jei ne tie begaliniai išsišakojimai kurie stūksto už kiekvieno nugaros.

nesakau, kad pats niekada gandais neužsiiminėjau. damn, tai buvo mano popamokinė veikla.

šeštoj fuckin klasėj.

ir taip, galiu sakyti, kad dabar asmeniškus reikalus, ir ne tik savo, pasilaikau sau.

ir ne, čia ne situacija “don’t trust no one”. čia tiesiog liūdnas dedikavimas, kad arba žmonės nesupranta apskritai, arba tiki, kad tam kuris pasakoja tikrai nepasielgs lygiai taip pat.

oh well.

bent jau šilta.