not so complicated at all.

žmogus turi kažkokįtais, pavadinkim, jausmų banką. ir tu jį gali skirstyti 50/50 neapykanta/gėris ir panašiai. tai daug ką paaiškina. toks prašviesėjimas man atėjo stebint mikrūškėj kiek toliau nuo manęs sėdinčią tikrai labai stambią moterį. išsivystė iš minčių apie jos sprandinę. prisimenu vaikystėj multikas buvo.. tik nežinau koks. ne penkiukė ir ne transformeriai (gal kas turit kompe? damn va čia tai būtų atradimas!), bet ten buvo toks, robotas-mama. robotas buvo sukurtas vienam tikslui – mylėti ten kažkokįtais vaiką. nu ir mylėjo, vidutiniškai 24/7. tada atsirado blogietis, kuris paleido virusą kuris roboto-mamos meilę pavertė neapykanta. 24/7. šis multikas mano teoriją grindžia labiau, nei sprandinė.

arba tas toks, kuris iš manęs porą kartų centus buvo atėmęs, kai buvau mažas. aišku, jei jis ir toliau ėjo tuo keliu, tai dabar galėtų atimti ir mašiną. anyway, jis piktas, ir tik piktas. todėl, tikriausiai, net tėvam kažko ypatingo nejaučia. gi būna tokių vaikų. nu.

tęsiant..

žmogus turi pojūtį. jis paprastai, išsiskirstęs per penkis tuos nu. tipo. rega klausa blą. primetu, kad vieno iš jų netekus, visi kiti turi sustiprėti. ar vienas kuris. taip ir per teliką rodo. jie neklydo. todėl vienas iš ilgalaikių mano gyvenimo tikslų šalia vaikų ir negyvenamos salos (abu panašiai kosmosas) bus išmokti gestų kalbą. ir tiesiog paklausti kaip ten viskas atrodo. i mean. papasakočiau apie tai, kaip man galva neišneša įvairiausių dalykų, pradedant ir duotuoju. kurtumu.

buvau neseniai labai optimistinį įrašą parašęs. nu net tokį, kad pačiam per saldu. tai susigėdau ir tik labai asmeniškai laiško forma kaikam parodžiau. patvirtino, kad saldu.

laimingam reikia būti tyliai ir pačiam sau. per daug dėmesio. neigiamo. pavydo visokio plauko, o tau tik atrodo kaip viskas faina aplink. ypač tokiose vietose, kur auditorija stipriai nekontroliuojama. tai irgi patvirtino protingas kaikas.

anyway, šiandien biškį dar, važinėjau. su rolais. parke. ant rampos. griuvau vidutiniškai mažai, ir nors neįveikiau kiekvieną karta atsirandančios baimės užšokti ant turėklo, jaučiu progresą. pažangą. dar neužvažiuoju ant visos, bet super.

o kai darbe apsilankė lietuvos mergaičių krepšinio (~13m) čempionės, tai visai prisiminiau turboreanimacijos sportas yra šūdas, kurį ir siunčiuosi. dar reikia guano apes – turėtų gerai mašinoj klausytis, nors pastebėjau, kad muzika velniškai blaško. ir kai toks jautrus estetas kaip aš, visada stengiantis dėl vaizdelio kino filme ar mažų mažiausiai nuotraukoj bando lėkti taip, kad pateisinti muziką.. mušu laiko rekordus alytus-varėna praktiškai every time. draugai sako, greit praeis.

gavau rezultatus valstybinio. džiaugiuosi už tuos 16% kurie prisidėjo prie šių metų mano pasiekimo – 74. ok. labai net, ok. pastebiu tendenciją – viso gyvenimo tendenciją – kad kuo mažiau i give a shit, tuo geriau viskas eventually gaunasi. i’ll keep that in mind. big time. jei būčiau tiek gavęs praėjusiais metais, šiuo laiku jau būčiau antro kurso studentas vu komfake.

fuck ‘dat – no regrets.

finally, pastarosiom dienom tik, ir taip išeina, paskutinis saulės sistemoj sužinojau, kad viena pažįstama serga nu tuo, kur vemi. anoreksija. paklaikau ir dar dabar esu giliai sukrėstas, nes mano jau pakankamai sustabarėjusiame prote tai yra = narkomanijai (gal kažkiek = cigaretėms), therefore – psichinė liga. ir neišgydoma. matyt esu pakankamai naivus vertindamas žmonių išvaizdą. kai kas tikriausiai taip ir nesugeba susigyventi su tuo, ką turi. damn, matyt vertindamas aš susigyvenu ir už juos. o man taip paprasta kažkada būdavo, bendraujant su žmonėmis tiesiog manyti, kad esu nematomas. dabar kompleksų ryškiai mažiau. šiaip, aišku, su tokiomis ligomis, kaip paminėtos.. gyventi galima, bet socialiai ir moraliai toks žmogus jau yra brokuotas, nes jis visą laiką turi stengtis.

neįsivaizduoju ką tai turėtų reikšti.

+ žinant, kad TU PATS SAU TAIP PASIDAREI.

get up!

eilinį kartą viską sutvarko diena darbe. šiandien gėris gavosi net nebūnant pop_whore, o užtaisas suveikė kaip ilgalaikis ir pastoviai stiprus jausmas su ups and downs. tai turi savų pros and cons, bet mes juk, ne apie tai.

savaitgalis buvo stipriai neišsipildęs, nes apskritai visa praėjusi savaitė smirdėjo joxu (tiems, kas nėra susidūrę su tokiu purškalu į gerklę – linkėjimai ir nesusidurt). atrodytų lyg kas įpila benzino į gerklę ir padega. nors ne, gal labiau lyg mėtinė orbito guma x100, kai mėtos negali pakęsti. užsidengi burną ir nosį, manai nekvepuojant jausmas praeis, bet pasijauti kaip kelly iš married with children, o naudos jokios.

viso to priežastis – po pirmos ir, tikriausiai, vienintelės ledų porcijos šiais metais pasigauta fuckin angina. mama sakė, kad 15 metų nesu sirgęs, ir neatmindamas to jausmo tikrai įtikėjau mirsiąs.

su abiturientais trečiadienį laikiau lietuvių kalbos egzaminą. maniau bus dejavu, bet gavosi wtf. užtruko 50 minučių bet susiparinau išeit pirmas tai dar pasedėjau. sakė labai sunkus. pats nekomentavau, nes nemanau, kad esu kompetetingas. visi abiturientai visada taip sako.

kažkurią bemiegę naktį kai temperatūra buvo palei 40, pradėjau kliedėti. pasąmonė įjungė “švaros misiją” vs. kažkoks realybės šou kur poros vienam name įrenginėja sau kambarius o paskui viskas atitenka vienai porai. vienas iš pačių baisiausių sapnų_awake mano gyvenime. įskaitant ir tą kai mano vaikystės meilę pagrobė adamsų šeimynėlė ir laikė uždarę darželio salėje, nes aš savo damn kambarį ATIDAVIAU švaros misijos vedėjai. praėjus mintims apie savižudybę, kitą nakties dalį bandyti užmigti nesiryžau ir gaudžiau musę.

netyčia į mano rankas pateko smogdiskas 81/05. jie (bomba) tikriausiai dažnai tokius leidžia, bet paprastai aš neturiu laiko knistis su naujausiais releasais. džiaugiuosi, kad atsidūrė šitas. smarkiai pataisiau nuomonę apie lietuvišką šokių muziką. nors “pataisiau” žodis gal kiek per stiprus, nes apskritai iki dabar galvojau kad toks dalykas neegzistuoja. yra tai, prie ko prisiliečia mamontovas, tai, prie ko prisiliečia valinskas, ir tai, kas čiupinėjasi patys. na, čia stipriai suapvalinus, be abejo.

o paliudyti radžio ir agnės keliamą tornadą žmonių smegenuose galėjau savaitgalį druskininkuose. šiaip labai nustebau, kad ten žmonės visiškai kitokie. alytuje, kad ir per miesto dienas, visi, nors ir išgėrę nemažiau už druskininkiečius ir miesto svečius, tik stovi ir klausosi, o ten šaika šėlo ir dainavo ir šoko ir kepta duona metėsi. kiek sūroka bet šiaip nieko.

dar savaitgalį gavau ilgai lauktus šimtinius pionierius ir mikšerį. nieko ypatingo i guess, bet buvau very happy, neišpakavęs. supratęs, kad kažkas nenori draugauti su mano stiprintuvu ir viskas skamba kaip dideliame vežliukų_nindzių kanalizacijos šulinyje kai tu stovi ant jo, parsisiunčiau kažkokį pluginą winampui, kuris stipriai sutvarko garsą ir dabar atradinėju visą turimą mp3 kolekciją iš naujo. grotuvus atidaviau praktiškai nieko gero ir neišmokęs.

o ir musės tąnakt nepagavau.

nepakviestas.

iš studijos.lt forumo

mental:
iš pradžių galvojau mažu čia įsivėlė klaida, mano pavardė ten kažkaip visada gale būna ar ką.. o dabar tai. nežinau. nu niekur neįstojau, net į sumautas bibliotininkystes ir visokius daugiau mažiau pakruštus vakarinius.
galvojau šiandien gert iš džiaugsmo arba iš gedulo, bet jau toks ablomas neįstot į nei vieną iš 18inio sąrašo, kad sedėsiu namie ir žiurėsiu teliką b***.
visus metus.
anonimas:
Tai gal nepasvėrei galimybių savo ir prirašei nerealiai. Na, jau nieko nebepakeisi.
Teks tau laukti antro priėmimo.

bet ir šiaip tikriausiai būtų jau per daug gerai čia, taip šūdmaliavus dvyliką metų gauti tai, ko nori. oh well. bandau prisiminti what’s it like to susitaikyti su alytaus kolegija, nes čia kažkaip jau tikrai galvojau kad. tikriausiai taip turi būt.

it’s over. done. finished.

8 57 87 78 – ir ar aš patenkintas? laimingas? nudžiugęs bent kiek? aš čia ir iš proto kraustausi ;-) aišku, respublikiniu mastu čia ne kažin kas, bet blin, visi tie kurie mano klasėj buvo mokytojų numylėtiniai ir rijo riebius dešimtukus gavo uostyt mano 5,5 bilekaip. bilekaip. visi padaryti – mokytojai, švietimo sistema.. ir net jei niekur su šitais neįstosiu (o taip tikriausiai ir bus, nes stoju kur labai, labai prestižiška, juk), esu visiškai savim patenkintas puikiai įvertinant faktą, kad per šitus dvylika metų nei karto neruošiau namų darbų (ok, gal kartą ar du – dailę), nesivarginau darytis špargalkes ar panašiai. labai gerai.

mama sakė turėjo nuojautą. kai anglų nusivyliau (87). ir lietuvių nusivyliau (57). kad istorija bus žymiai geriau nei tikiuosi. ir tikrai, ant fakin 38 balų daugiau nei tikėjausi.. jeigu dar gražios varžybos šian bus, tai apskritai, apskritai apskritai.

reikės nulėkt iki pardės nusipirkt ****acijų sulčių ir ledų.

minčių lietus – pagaukit dešimtuką.

kai nūdienų ypatumai yra “tave tėtis įkiš į tarptautinį verslą” “kaip egzai” o dienos tai 13 valandų miego + 5 prie kompo + 5 geriant prie ežero (viena random activity) ir gyvenimas nuo egzo iki egzo (net baisu, kad ryt jau paskutinis), taip beviltiškai norisi parašyti apie tai, kaip kiekvieną kartą kuriam vis aukštesnius laužus, lyg norėdami patys sau įrodyti kad esam suaugę. taip fakin nesitiki.

užsiregistravau (nė velnio! mama užregistravo) teises laikyti, o aš, anąkart, vos iš septinto karto pajudėjau.

intepretacijos (m) 9 gavau, bet kadangi tai tik per dainų dainelę ir “taigi tu toks va koks oo-oo protingas”, išsiprastina.

mamos monologas apie alkoholio žalą jaunam organizmui ir diskusija taip pat peraugusi į monologą apie tai kodėl rusai laimėjo prieš vokiečius 2PK. lyg kažkam tai rūpėtų. egzaminas buvo? buvo (laisvinam vietą galvoj).

šuo kažko iš manęs laukia, bet jam taip smirda iš burnos o man taip galvą išsiplaut. valgyt skanaus kažką. šiandien juk vėl neužmigsiu (net kai sukasi sukasi, neužmiegu – išsimušiau iš bilekokio biologinio laiko), tai gal. kartu ar atskirai. kodėl nosinė. kodėl kablelis. kur kablelis, KUR BLET KABLELIS SUSNA? – ir filmą režisuot taip norisi norisi.

“mergaitei likt nuogai iki pusės pavojingiau nei berniukui”, “žiūrint ko ta mergaitė iš jo tikisi”, – bet čia tik man genialu genialu. tada einu lašintis dirbtinių ašarų į akis (dar vienas suaugeliškas dalykas, isn’t it?) galvodamas apie rytdienos plotą kažkur ten, kur berniukai daug geria, o mergaitės “duoda”. aišku, prie viso to priklauso ir garsą padidint (kattoo, at the moment).

taip.. galėtų bent kas nors prieit ir taip aiškiai aiškiai, ką turėčiau daryti. kai savi planai lūžta, kažkaip. vis geriau nei nieko. ir prarasti jau lyg, nėra ką. nėra ką. nėra ką. (dramatiškai krenta uždanga ir salė paskęsta tamsoje).

(užsidega applause ikonkė, and the crowd goes wiiiiild..)

fuck this shit.

ir pradedu galvot, kad mes visai nesusitvarkom valstybiniu lygiu, net jei atmetus visas tas “pastoviai man” nesąmones. kažkokia fakinpaleva/farsas/snargliai/ąąą.

ir per kažkokius asilus, kurie kaip patarlei “skūpus moka dukart”.neįsivaizduoju kokiu idijotu reikia būt, kad pardavinėtum egzus po 5lt ir galvotum kad viskas bus ok. nors, aišku, possible, kad čia viskas lyg tyčia.

ir greičiau fakin es konstitucija, nes nei pas mus teismai norma, nei švietimo nei kultūros nei sveikatos apsaugos sistemos bent kiek norma.nors fuck that, mes net infliacijos nesugebam sutvarkyt nors visas pasaulis kažkaip susitvarko ir tas mastrichto kriterijus VISUR PRASLYSTA, bet tik ne pas mus.

vieningumo mums? eina šikt kai vieni kitiem ant galvų šika. nu čia gal logiškumo sakinyje pritrūko, bet dabar gavus tokį dėkingą egzaminą jį perlaikyt tai.. ir bus juk, žymiai sudetingesnis. ir bus juk, diena po istorijos.o kas fiziką laiko tai vapše afiget. nors be perlaikymo tikriausiai kitos išeities ir nėra.. fuck this, i want blood!

o jei dar koks debilas ar debilų grupė paduos nec ar švietimo ministeriją/ministrą į teismą, o anas sustabdys perlaikymą, tai dar ir atestato negausim, arba konvertuos tuos fakin metinius į fakin procentus ir jau tikrai niekur niekur toliau.

o kur opozicija dingo? jau trečiam ministrui galėtų apkaltą ruošt, nesčia rimčiausias jo susišikimas koks tik gali būti. visada durnaimaniau, kad egzai šventas dalykas.

bendrai. o tai, matematikos ką, nebuvo galima nusipirkt?.. davai perlaikom.

a1.

ir taip išvien. pastoviai. mano pavardė turėtų garantuoti vietą minimum antroj eilės pusėj, o visada pirmas ir dar pirmos eilės. egzaminų centras ten kažką susukę.

lengvas visai, manau. pamokos laiko užteko, taip simboliškai. tada dar tikrinausi bilekiek ar tikrai visas užduotis padariau, o paskui susirinkau visus tris tušinukus ir didžiai minios nuostabai išėjau likus pusei valandos. damn nerds.

aišku,tai tik pradžia dienos buvo; paskui važiavom į vilnių repetuot su šitutuo, lengvosios muzikos orkestru wtf. ten toks dirigentas prikolnas,mosikuoja rankutėm ir taip. na pas jį tik rankutės ir mosikuojasi. tadašlio/ščio/čšio golovaitė niekaip su mūsų dumb ass vadove kalbosnesurado ir reikėjo baisuliniai atsiprašinėt. išvien. visų. kad mes išprovincijos, kad apskritai mus čia prakišo (stopudai dambrauskas, perpažintis).

tadajau link namų, ir tokios mintys ar, draugas tai kai bandai įsigilint įkito jausmus kad ir kokie palevos jie būtų, ar kai pasakai kadnesupranti ir keiti temą. kad ir kaip nevykusiai skambėtų bet variantasdu man kažkaip labiau taip. ir apskritai šiandien labai kamnors darpaaiškinsiu kaip kas kur ir kas jis/ji toks/tokia yra. lyg pabodosakyčiau, metaforom šnekėt.

ir batai šiandien, o taip. batai. pirmi mano batai su kulniuku. sakyčiau,seniai laikas buvo; visi jau seniai nu, o aš vis su pilnapadžiais tentais. nerimtais. bet poryt prezidentūra gi, valdas gi, vdrug dar sakė ir prudnikovas bus (kol jo dar neatstatydino). bet aš ir su paksu prisimenu. bet čia lyg vaikystės trauma ar kaip. na, bauda.

o dabar prieš pasiežerojimą su nevykusiomis dešrelėmis ir vogtomis malkomis – šaltibarščiai. ir, sakyčiau, nors įterpiniu, rodos, neina,mano dieną sušikti nėra jau taip paprasta.

tu jau?.

vėl visko daug prisikaupė ir kaupiasi ir perspektyvoj dar krūvom viskas. bus.

bet gal ir nieko gero, kad kai taip viskaskeičiasi/keičiuosi/oras_geras(?), nieko neberašau. dienos pasimirš dings nebebus, bet geriau po metų viso šito skaidriai neprisiminisiu,nei rizikuot tuo kas laukia. na, tos krūvos. vistiek smalsu ir panašiai.

tai gal ir eurovizija? tai gal ir gerai. vienintelė pasauly šalis kurioje skaičius 6 kažką lyg, neigiamo reiškia, ir pupt. geraaaaaaaaaaaaaaai,nors man labiausiai – islandė. gaila nepraėjo net į finalą, mano muzikinis skonis visada buvo keistas.

ir egzaminas va jau antras. šalimais sedėjusio nosis pusę egzo švilpė,tai taip. fucking annoying. rašiau apie biliūno “nemunu”, nors lyglabiau norėjau riešutų duoną (škac mirtie, visados škac), bet pasirodėsunkiau. nors still, mano interpretacijos tai tik atpasakojimaipridėjus laiką ir erdvę, ir net stengdamasis vistiek užmiršau vertybesantivertybes bla bla, visur paraštėse prirašęs, kad pagrindinisveikėjas durnius.

išėjus iš mokyklos tvanku, o jau prie namų – keli smarkūs lašai. katikgriaustinis. rytoj testas ir kelionė į vilnių, reikės ten repetuot ai,net nenoriu galvot į kur įsivėliau.

klasiokė šiandien (kiek toliau ir į dešinę), su labai keistais apatiniais buvo. na, tikrai keisti. arba gal šiaip nuo pradinių likę.tokie.. maži. kažkas tarp stringų ir paprastų taip. tada ten toliau viena, tai labai galvojau keliem žmonėm užtektų jos kulšies. valgyt i mean ir et, tikrai gal reikėtų jau eit ką perkast.

prisiminiau kaip per paskutinį skambutį laiškus sau rašėm. na, juos ten atiduos bilekada. galėčiau sau taip tonom rašyt, manau. kai ateitis suskaidoma į tokius smulkius smulkius tai, ne taip jau ir baisu. labai smulkius i mean. rašiau taip, kad nenusisekus gyvenimui iš gėdos kad garsiai neperskaitytų net ir neičiau. na, į susitikimą.

ir mama dar apie šunį, kurį turės (ne – turėsim) po dabartinio. anglųbuldogą, bet jie knarkia baisiai baisiai. na, anyway. aš gal turėsiuakvariumą ar ką.

ir šiandien ant mano kaklaraiščio kengūros, o džinsų keliai nubalnoti žole. dvi minutės iki egzamino pabaigos – prasidėjo grybų lietus.

na gerai, metiniam šeši.

kai eilinį kartą pasipila klausimai stilium “ar galima nerašyti į juodraštį” ir “ar gali trintukas būt raudonas”, tai kažkaip jau, tikraigreitai. rytoj dar ir damn paskutinis skambutis, tad vienintelę pramogą gali padaryti mokytoja kuri prieš porą dienų “tai jūs tikitės tos nesąmonės? bus normali pamoka, atsineškit knygas ir darysim pratimus”. ryte gal limuzinu teks pasivėžint, o paskui dar, vrdug, teks ir pas klasiokę sode. ten. bet čia dar smarkiai klaustukas dėl mūsų klasės bendravimo ypatumų, ar jų nebuvimo.

tiksliai neatsimenu tų visų tradicijų, bet tikiuosi ne ryt ta diena kur jau visi verkšlens ir apsimetinės baisiais draugais. vasarą reikėtų darbą susirast, ir pradėt daugiau bendraut su žmonėmis kurių, galbūt,pasiilgsiu. nors dėl žodžio prasmės nesu garantuotas.

mhm.. kai nustoji galvoti apie tai kaip būtų nieko dar metelius šulėj pasėdėt ir šūdą pamalt, tada tik mintys apie tai kaip maždaug po dviejų mėnesių galėsiu smarkiai atklausyt depeche mode – enjoy the silence ir išsilaikyt tas damn teises.

rimėj šiandien kasininkė apsisuko ant dviejų kibinų, bet aš nieko.guodžiuosi, kad čia mano menkas indėlis žlugdant pasaulines korporacijas ir ruošiant dirvą fuckin užkariavimui. ir šiaip “vis tiek jau nieko nebeparašai”, o vinjetėj atrodau kaip dolbana keramikinė stilizuota lėlė stiklinėm akim. atrodo vienas kitam neprieštarauja.