mėnuo. ką daryt su vištiena.

pakalbam vis, pakalbu vis, kad labai gerai pradėjau. tyku čia, ir taip lengva, viskas lengva. parduotuvė arti, universitetas arti, paskaitos dvi, draugai, visai, tikri. nuobodu tik.

nors praėjo tik mėnuo, kai mes vis pakalbam, tai ne – kitais metais atleiskit draugai, kartu negyvensim. ir čia negyvensim. ir nesimokysim čia, nes mokslai čia anekdotas. university of bedfordshire my ass – gyvenimu esu patenkintas kol tėvai pinigų duoda, bet mokslai komiški ir tiesiog laiko gaišimas. VU neakivaizdinės studijos intensyvesnės, o čia juk full time skaitosi. jau išsirinkau sekantį universitetą, laukiu atsakymo kaip čia viską sutvarkius, kad nuo kito rudens turėčiau geresnį pasirinkimą. o tada po pusmečio gal su kokia erasmus programa, kur nors dar. dar.

lutonas labai mažas miestas. ir užmiega jis labai anksti – trys nakties ir jau tik vieną kitą pubą rasi dirbantį. abejoju ar man patiks londonas, bet bent potyriai tikrai nebus bergždi.

vis išgirstu parduotuvėj lietuvį mobiliu kalbantį ir rusiškai keikiantį gyvenimą, vakar kregždę lietuviškais numeriais mačiau, su lipduku “povilas”. čia pabuvęs nepasakytum, kad lietuva tokia jau maža – pilna čia lietuvių, ir latvių pilna taip pat.

kas labiau charakteringa ir bent man pasirodė labai keista, kad universitete štai lietuviai (su keliais persimečiau žodžiu) ar latviai nėra tikri lietuviai ar latviai. dauguma jų tiesiog rusai iš lietuvos ir latvijos. net lietuviškai sunkiai bepašneka, tarpusavy keikia gyvenimą ir žmones rusiškai. jaučiu visai nepagrįstą pranašumą kai einant gatve girdžiu rusiškai ar lietuviškai šnekant, nes jie tai, nežino.

namų jau pasiilgau. kuo arčiau skrydis (lapkričio 10), tuo labiau. negaliu pasakyt ar čia labiau sentimentai kažkokie ar tiesiog labai pavargau nuolat stengtis pasakyti ką galvoju ir nuolat rinkti žodžius, bet noriu namo. ir kotletų noriu, nes nors jau buvau susiruošęs pats juos darytis, čia faršas labai stambus. geras pasiteisinimas, m?

tačiau savarankiškumo prasme aš keliais metais užaugau per šį mėnesį, nes nuolat skalbiuosi, kartą lyginau marškinius, siurbiu kambarį, perku maistą ir net normalų maistą – pvz vištieną. ir žinau ką su ja daryt, kad būtų galima valgyti.

reikalai su pinigais tačiau neužtikrinti visiškai. vis neprisiruošiu ką nors realiai pradėt daryt dėl darbo, net dėl socialinio draudimo numerio dar niekaip nesusitvarkau. dirba čia aplink studentai kas kur, uždirba kas kiek, o aš taip norėčiau ką nors į temą dirbt, kad net ir ne už pinigus. tai ir rašau dabar graudų laišką, kad kas priimtų nemokamai pasitrint pas save, tipo praktiką atlikti ar kažkaip.

vakar klube draugai iš saudo arabijos pakvietė į vestuves. saudo arabijoj. nasiras veda, nuotakos aišku, matęs nėra, bet sako kad mama negalėjo jam prastos išrinkt. šiaip arabai daug prišneka išgėrę ir nuolat viską pamiršta, bet nejučiom pradėjau galvot kad va čia tai afigenai būtų, nes jau vien čia jie klube tiesiog šiaip sau paima kokius keturis-penkis butelius šampano arba pas save suruošia dviejų patiekalų pietus . tik reikėtų gerai pasistudijuot vietos papročius, nes artimieji rytai nėra ta vieta kur norėtum likti ant ledo.

tai šiaip viskas gerai. gyventi čia yra gerai, ir net geriau, jei jau taip. bet fakto tai nekeičia – namai už 2000km į dešinę.