wireless bless.
Liepa 15, 2008
ar čia vienas tų atvejų, kai netikėtai užklumpa kokiatais naujovė, ar čia viskas dėsningai vyko jau senokai, ar čia tik man neaišku kažkas buvo, bet šiandien atsikėlęs labai_anksti likau labai_pasipiktinęs. kažkodėl matyt, jau visai klaidingai mąsčiausi sau, kad visos parduotuvės dirba nuo 8 val, bet pasirodo, tai jau istorija.
paskaitos žinau, esu pripratęs – 9. egzaminai vu nustebau, bet pripratau – 10. šiaip ok with me – man geriau vėlai naktį dirbti, nei anksti ryte keltis. bet matyt, tiek daug rytų praleidžiantis snausdamas, nepastebėjau, kaip viskas pasikeitė. parduotuvės irgi pradėjo dirbti nuo 9. bent jau tos, kurių man reikia. o gal visada dirbo. šūdas.
o didi diena išaušo todėl, kad pagaliau nusprendžiau nusipirkti wireless routerį. arčiausiai darbo pasitaikė icg kompiuteriai – o first impression shoperiai toliau ir neina. konsultantė išmano tiek, kiek ir aš. reikalas, kad aš didžiuojuosi būdamas technology-free, o jos darbas turėtų būti, man paaiškinti viską, o ne aiškinti tipo read the fucking manual.
pirmas pasitaikė kažkoks asus, ok, jamam – 160. sąskaitą faktūra tik, surašom, ok? o darbuotojo pažymėjimą turim? what? pirmą kartą girdžiu, kam tau jo gali reikti? nu bet, kitaip bet kas gali sąskaitas rašinėtis.
WHAT? ir tai buvo tik pirmas dienos įvykis, kai buvau exposint’as dideliam nekompetencijos ir bukumo lygiui. paprasčiausiai išėjau, net nebuvo ką pasakyti. tai fuckin aišku, kad sąskaitą gali išrašyti bet kam, kas turi įmonės rekvizitus, bet kas iš jų tą sąskaitą ims, jei jie nebus darbuotojai or smth? kažkoks absurdas. nu whatever, keliaujam į sonex. ten bachūras familiariai, draugiškai, kompetetingai, ir taip, kad norėčiau ateiti ten papietaut ir pašnekėt apie kompus. išrinkom dlink, kurio pagalba dabar į savo kasdieninius reikalus namuose visiškai integruosiu macbooką. ta prasme, galėsiu browsinti redtube balkone ar tikrinti travianą vonioj.
konfiginimas net tokiam tamsiam protui kaip mano, buvo more than easy. praktiškai jau įkišus laidą ir įjungus routerį viskas veikė perfect, bet ir passwordai, pavadinimai and so on, nustatomi labai lengvai. tiesa, kompaktas prie routerio buvęs nepasileido, bet ir neprireikė. happy happy happy. next target, tikriausiai, airport express, bet čia jau pataupyti reikės.
o bene didžiausias kvailumo demonas šiandien mane užpuolė darbe. matyt buvau naiviai išjungęs savo firewallą, kai netikėtai gavau kelias dialogo “yra taip..”-(aš paneigiu)-”bet aš nesakiau kad yra taip” porcijas. tik vėliau sugebėjau greitai ir su minimaliais nuostoliais nutraukti pokalbį, kuris vedė iki nepaneigiamai debiliškų tiesų ala “gausi diplomą ir būsi žurnalistas” bei “tu turi auskarą antakį, tu ir po trisdešimt metų nepasikeisi, būsi toks pat”.
ir labiausiai gėda paskui būna, kad tu apskritai išgirdai bent kelis tokius teiginius, įsivėlei, kad ir minimaliai, į tokį pokalbį. kad, nesuprasdamas ką darai, kažką sakei for fucks sake. vengt reikia kaip didelį česnakinį kebabą suvalgiusio gezo, tokių nuotykių. vengt reikia.


