sėkmingų studijų.

važiuodamas namo (ir taip – jei norėčiau, galėčiau pradėti kitaip), pastebėjau kad lynoja. lynos. lynojo tikriausiai taip pat. todėl minties vakare pabrūžint asfaltą (tiesiogine to žodžio prasme) su savo rolais atsisakiau.

už manes sedėjo mama su vaiku. na, mama už manęs. vaikas malėsi. labai graži mergaitė. aprengta.. bet tai tikriausiai tik dar labiau sustiprina tą grožį, kai vaikai būna lievai aprengti ;-) susipina paprastas fizinio grožio užmatymas su jausmu kad tam vaikui pasauly turi atitekti viskas kas geriausia ir. vaikus įsimylėti galima. kaip ir tėvynę, mamą, tėtį, ir estiją.

ar jau?

atsimenu ir aš laukdavau pačios tinkamiausios visatoje akimirkos padaryti vat_tą_nu. o kadangi būdami vaikais su kosmosu bendraujame per mamas ir tėčius..

ne, dar ne.

kolegijoje, kaip ir buvo tikėtasi, prie egzamino manęs niekas neprileido. nesureagavau. akimirkai prisiminiau partrenktą vaiką (kuriam, pasirodo, lūžo abi blauzdos), ir tai kaip pagalvojau tada, kad aš nevisai įsipaišau į bendrą OMFG minią. taip ir dabar galvojau kaip reikėtų sureaguoti, nes aš žinau, kad viskas bus gerai.

jūs esate pakviestas (…)

dar dabar širdis suspurda. ir ne tik dėl to, kad aš kaip ir nesu dar niekur niekada įstojęs, bet ir kad. na. man tai daugmaž reiškia pasaulį, kuris mane jama. tik nervinuosi dėl to, ko vakar prisiklausiau. apie burtų keliu traukiamus egzaminų pažymius ir panašiai. jei ir mane ten kas išbūrė, arba kaip pranašavo prieš tai – vietą jau turiu nes ne_iš_vilniaus mūsų buvo vos keli, tai nu nafig. noriu jaustis vertas. tai retai pasitaiko, todėl šią akimirką stengsiuosi paturėti po pagalve dar mėnesiuką bent, kai jau pildysiu kitus dokumentus ir būsiu visiškai apsidraudęs, net jei tai ir reiškia + – likimą alytuje.

dabar – jau?

koncertas, kurį turėjau padėti vesti, pasirodo šeštadienį. šeštadienį mano tėčio gimtadienis. na, gal dar bus progų pareklamuot savo galvą, ko dabar, nors ir labai nenoriu, man reikia. nes jaučiu kad įšoku į rutiną, ir ne tą teigiamą, bet tokią tingią. ilgainiui supratau, (šalutinis papildinio + autorinė skyryba) ko galiu chroniškai vengti ir nedaryti ir it’s just not the way things should be done.

jau. lipam.

aš dar važiuoju stotelę.

namie pasidariau kilogramą maisto ir putau valandą. dabar noriu kolos. ledinės. arba pieno – drungno. kokteilio, vanilinio, kurį atneša vaidiloj. nors ten visada reikia imti du, nes jie labai mažomis porcijomis.

pradeda skaudėti galvą.

diena turėtų būti gera, bet tiksliai neatsimenu kodėl taip buvau nusprendęs prieš gerą pusvalandį. tuoj turėtų parsiųsti naujausią losto seriją.