Sakura.

tokiomis akimirkomis kai kažkuom apsinuodijęs skrandis visiškai nedirba antra para ir tu nieko negali valgyt o dirbt reikia, prisimenu vasarą. vasaras. daugmaž tik tas, kai jau rašiau blogą – ankstesnės buvo labai nykios. ar bent, net iš tolo ne tokios, kokias galima būtų pakartoti.

norėčiau dabar į hamaką tarp pušų ten prie tinklinio aikštelės, kafkos pilį, karštą vasaros dieną ir susumu yokota. aišku tą akimirką praeity viskas labai šlykščiai atrodė, bet todėl ateinanti vasara ir bus nuostabi – kitaip ir būti negali, kai taip lauki.

kalėdų nejaučiu. dėl sniego, aišku.

tuoj reikės eiti perrašinėti matematikos egzą. neišlaikiau. daugiau kaip pusė grupės neišlaikė, aišku tai nėra paguoda, bet nieko kito ir nesisikėjau. tikriausiai ir šįkart neišlaikysiu, juk visai nieko nesiruošiau.

kalėdų nejaučiu. dėl sniego, aišku..