memorialas.

sveiki brangieji, ir kol nebuvau visai išsisunkęs turint omenyje tą faktą kad praktiškai nieko nedarau, o tas atsitiko ~4 sėdėjimo valandą, GAL ir klostėsi viskas neblogai.

tada vienas mega ablomas ir, kas yra dižiausia klaida visų klaidų ever, dar vienas to ablomo variantas. du kartus tą pačią klaidą tik išskirtiniai idijotai sugeba, bet hey – boy got skills, right? ir šiaip apkalbant visą laiką vistik, sumanipuliavau komplimentą savo pusėn. jo, boy got skills stilium.

o diena tai tikrai labai nieko. labai nieko. karšta net. gal kiek per daug, nes. studijoje visą laiką sedėjau beveik tamsoje, nes kažkaip psichologiškai persikeli į pusrūsį iš kurio sklindančių garsų niekas negirdi. rodytūs, mažiau įtampos, bet vidutiniškai 59 minutes valandoje lydėjo bilekoks susijaudinimas ir armagedono laukimas. kiekvienas naujas gabalas kaip loterija, nes net penktadalio nesu girdėjęs ir juolabiau nežinau trukmės.

sako mėgdžioju stoties bosą, greitakalbe skaitau skelbimus ir tipo tembras labai panašus. quite possible, ir nematau tame nieko blogo jei jis yra krūčiausias radijistas around. tai dabar klausau rc ir užsirašinėju gabalus kurie man patinka, nes lenio fly away ir depechų i feel loved gi negalima per 5 valandas po kelis kartus grot.

jei tik, kaip dažniausiai, nepabėgsiu susidūręs su pirmom nesėkmėm (jei bus dar didesnių nei šiandien, sakykim), tai manau kad, bus viskas labai okey. labai okey.

ME-MO-RI-AL-AS (vienas iš ablomų, kai gal tik iš penkto karto normaliai ištariau).