you raise me up, to walk on stormy seas.

ir kai sutiktum važiuoti bet kuria pakeleivinga maišina į bet kurį pasaulio kraštą, supranti kad balto pavydo nebūna. net jei nori sunaikinti ne asmenį, kuris turi tai, ko nori, o patį aistros objektą.. tai nieko nekeičia. ir “žinau”. tikriausiai mane veštų bilekur nepaisant net to, kad gerą pusvalandį sedėjau ant fucking skruzdelyno belaukdamas saulėkydžio (o iki pasirodant jis gerokai dangų, raudonai raudonai), ir dar dabar ant džinsų matau rudas rudas. bet to vabalo, užmušto netoli namų, gaila, todėl šitos.. tiesiog jos bus. gal.. nežinau. bet mirs ne nuo mano rankos kojos aaaaaaa kam tai turėtų rupėti?

ypač, kai viskas ką galiu padaryti – blogas. skambučiai.. vėlu. miega. nerūpi. pyksta, negirdėjo, ir koks gi tas skirtumas, na. šunys, man praėjus, labai lojo. visi kokie 4-5 šunys. visi tokie kieminukai. lojantys. lojantys. lojantys. visada lojantys. šeimininkai jiems profilaktiškai pisa į galvą, kai pastarieji svečius aploja, bet tai tik profilaktika – pabandytų jie neaplot kiekvieno ateinančio. visi tie vaidinimai. visi tie “uoj tie šunys.. vis loja ir loja, ramybės neduoda”, nekreipiant dėmesio į tai, kas juos dresiravo. ok, to suprasti ir nebūtina, nes “juk aš jį laikiau ne dėl to, kad jis paną turi, o iš pavydo. ir tikiuosi tavęs daugiau gyvenime nepamatyt, pati supranti kodėl”, ir fuck me fuck me fuck me, jei vėl nusipelniau smarkaus galvos sudaužymo, bet elgiausi taip, kaip norėjau, ir. ir šiandien jau nebemiegosiu (ne vien todėl, kad vos grįžus taip apvežė kad einasau – čia viskas sukasi ir skrandis kotais. atgal viską. bet ok, me can do it).

taksi važinėja. tik taksi. vėjas pučia. mano oras. mano oras. mano oras. eičiau ant kalno, bet kelius skauda. ir vakar skaudėjo. kai visi sėdi, aš visada tas, kuris prieš juos stovi. tiesiog. tiesiog. ir darželio auklėtojai vakar nusifotkinom gal penkiese. mes visi pas ją grupėj buvom. įgimta. keliai.

juk praeitais, tai dviračiu. naktį. fuck, jai tai jau tikrai neskambinsiu. ji pati viską. ji pati viską. ji. ir šeštu paliko, o aš nesu šeštas. ir net jei tai būtų milijoną kartų geresnis variantas nei skambinti tai, kuri tiesiog “taipoktuojtuoj”, ir dar bent trilijoną kartų geriau nei galvoti vien apie tai kas esamu momentu dedasi už maždaug kilometro nuo manęs.. fuck this. kai tiki likimu (na, jei tiki likimu, o tiek išgėrus, daugiau nieko ir nebelieka).. tai. it is, as it should be. tiesiog arba tu susitaikai su tuo arba.. aš susitaikau su tuo.

(ištrindamas dar vieną numerį galvoju, kiek tikiu širdim ir ar ji silpsta kaskart, ar stiprėja. nes tikraitikrai, nesuprantu iš kur tai).