minčių lietus – pagaukit dešimtuką.

kai nūdienų ypatumai yra “tave tėtis įkiš į tarptautinį verslą” “kaip egzai” o dienos tai 13 valandų miego + 5 prie kompo + 5 geriant prie ežero (viena random activity) ir gyvenimas nuo egzo iki egzo (net baisu, kad ryt jau paskutinis), taip beviltiškai norisi parašyti apie tai, kaip kiekvieną kartą kuriam vis aukštesnius laužus, lyg norėdami patys sau įrodyti kad esam suaugę. taip fakin nesitiki.

užsiregistravau (nė velnio! mama užregistravo) teises laikyti, o aš, anąkart, vos iš septinto karto pajudėjau.

intepretacijos (m) 9 gavau, bet kadangi tai tik per dainų dainelę ir “taigi tu toks va koks oo-oo protingas”, išsiprastina.

mamos monologas apie alkoholio žalą jaunam organizmui ir diskusija taip pat peraugusi į monologą apie tai kodėl rusai laimėjo prieš vokiečius 2PK. lyg kažkam tai rūpėtų. egzaminas buvo? buvo (laisvinam vietą galvoj).

šuo kažko iš manęs laukia, bet jam taip smirda iš burnos o man taip galvą išsiplaut. valgyt skanaus kažką. šiandien juk vėl neužmigsiu (net kai sukasi sukasi, neužmiegu – išsimušiau iš bilekokio biologinio laiko), tai gal. kartu ar atskirai. kodėl nosinė. kodėl kablelis. kur kablelis, KUR BLET KABLELIS SUSNA? – ir filmą režisuot taip norisi norisi.

“mergaitei likt nuogai iki pusės pavojingiau nei berniukui”, “žiūrint ko ta mergaitė iš jo tikisi”, – bet čia tik man genialu genialu. tada einu lašintis dirbtinių ašarų į akis (dar vienas suaugeliškas dalykas, isn’t it?) galvodamas apie rytdienos plotą kažkur ten, kur berniukai daug geria, o mergaitės “duoda”. aišku, prie viso to priklauso ir garsą padidint (kattoo, at the moment).

taip.. galėtų bent kas nors prieit ir taip aiškiai aiškiai, ką turėčiau daryti. kai savi planai lūžta, kažkaip. vis geriau nei nieko. ir prarasti jau lyg, nėra ką. nėra ką. nėra ką. (dramatiškai krenta uždanga ir salė paskęsta tamsoje).

(užsidega applause ikonkė, and the crowd goes wiiiiild..)