tekšt.

o dienos tai šlykščios dabar. savaitgaliai ilgi ir brangūs (kaip aš čia vėl su skolom savaitgalį baigsiu), darbo dienos trumpos ir net dar trumpesnės galvojant tik apie tai kiek visko nemoku ir kaip viskas blogai. ghem. visa kita, kas nesusiję su mokykla (o tokio dalyko nesugalvoju), ok. manau.

nors dar va, ta paranoja mano, taip. biškį. vis atrodo, kad visur aplink vien sąmokslai ir išdavikai, bet gal žmonės ir neturi padaryti kažko tokio, kad imti jais pasitikėti. but then again, juk patirtis ir visokeriopos nuojautos. patirtis ir visokeriopos nuojautos. fuck that bullshit apie nerizikuojančių negeriamą šampaną, nors visada laikiau save liberalu.

minčių genialių irgi ne kažin kas pastaruoju metu; tikriausiai didžiuotis galiu tik aukšyn kojom pakabinta klasės nuotrauka, kurioje visi dabar panašūs į spalvotus stalaktitus. ir apie išleistuves taip pat galvoti šiandien aš nenoriu. rytoj irgi.

mamos diena šiandien. nepasišiūkšlinau kaip tada kai apie gimtadienį užmiršau, tai ten tokią. fotkę. nu ten jos kelios, ir žodžiai. keli.kokių lyg niekada ir nevartojau, tai taip. mhm, jausti ir leisti tai kam nors suprasti tai. bet vistiek. (baisi sutriktis).

ne, nieko nebus. per daug vyksta to, apie ką negalima rašyti, ir dar saldainių pilna virtuvė – baigiu.